Salafija

Salafija

Tuesday, September 6, 2016

An-Navuavī ir Al-Albānī: apie prašymą atleisti mirusiems nemusulmonams




‘Alī Ibn Abī Tālib (رضي الله عنه) pasakė: „Aš girdėjau vyrą, prašantį atleidimo savo tėvams, kurie buvo politeistai, todėl pasakiau: „Tu prašai atleidimo savo tėvams, nors jie buvo politeistai?!” Vyriškis atsakė: „Nejaugi Abraomas (عليه السلام) neprašė atleidimo savo tėvui, kuris buvo politeistas?” Todėl aš pranešiau apie tai Pranašui Muchammedui (ﷺ) ir tuomet buvo atskleista ši aja:

Neteisinga Pranašui ir tiems, kurie tiki, prašyti Allah atleidimo politeistams, netgi jei šie yra jų artimieji, po to kai jie sužinojo, jog tie žmonės yra Pragaro gyventojai [kadangi jie mirė būdami netikintieji]. Ir Abraomo prašymas atleisti tėvui buvo tik dėl jam suteikto pažado. Bet kai Abraomas suprato, kad jo tėvas buvo Allah priešas, jis atskyrė (disocijavo) save nuo jo. Iš tikrųjų, Abraomas buvo gailestingas ir kantrus.” (At-Taubah : 113-114)

Pranešta An-Nasa’ī 1/286; At-Tirmidhī 4/120 ir jis tai paskelbė esant geru chadisu (chasan); Achmad 771, 1085, Al-Hākim 2/335, kuris deklaravo perdavimą autentišku (sachych) ir Dhahabī tam pritarė.

Al-Albani (رحمه الله) sakė: “Čia kalbama apie atleidimą, kurį Allah paminėjo Sūros Ibrahym (Abraomas) pabaigoje (14:41), kur Abraomas (عليه السلام) pasakė:
O Viešpatie, atleisk man ir mano tėvams, ir tikintiesiems, Dieną, kai mūsų paskyra bus nustatyta.“

Ibn Abī Hātim pranešė autentiškais eilę pasakojimų, kaip Sujūty sakė Fatvoje (2/419) iš Ibn ‘Abbas (رضي الله عنه), kuris teigė: „Abraomas nesiliovė prašyti atleidimo savo tėvui, iki kol jis  nenumirė – ir kada jis numirė, jam tapo visiškai aišku, kad jo tėvas buvo Allah priešas, taigi jis nebeprašė atleidimo jam.“ (Ahkamul- Džana’iz, psl.124)

An-Navuavī (رحمه الله) sakė:
Draudžiama atlikti laidotuvių maldą netikinčiajam ir prašyti jam atleidimo (iš Allah) remiantis Korano tekstu ir pagal mokslininkų sutarimą (idžma) [1].“ (Al-Madžmū 5/144, 258)

Al-Albani (رحمه الله) teigė:

Aš sakau: iš šito jūs sužinojote šiandieninių musulmonų klaidas, kurie prašo Allah Pasigailėjimo ir Jo Malonių kai kuriems nemusulmonams. Ir tai yra plačiai daroma kai kurių (musulmonų) žurnalistų. Iš tikrųjų, aš girdėjau, kad vienas iš Arabų lyderių, gerai žinomas dėl religingumo, prašė Allah malonės Stalinui, kuris buvo komunistas – jis pats, ir jo ideologija yra viena iš pačių blogiausių Islamo priešų! Ir tai buvo to lyderio kalba, tiesiogiai transliuojama per radiją, kai mirė Stalinas (Sovietų Sąjungos Vadovas). Net nenuostabu, kad šis žmogus nežinojo šio nutarimo. Bet kas yra stebėtina, kad kai kurie Islamo skelbėjai (dajai) ėmė taip elgtis, kai vienas iš jų pasakė „Lai Allah suteikia Malonę (mirusiajam) Bernardui Šo (airių rašytojui, dramaturgui)..“. Ir kai kurie patikimi perdavėjai paminėjo man, kad vienas iš šeichų meldėsi laidotuvių maldas už tuos, kurie buvo iš tos Ismaelitų siauro rato (Batinī) sektos, pats laikydamas juos nemusulmonais dėl jų netikėjimo malda (Salah) ar piligrimyste (Hadž), ir jie garbino žmogų! Nepaisant viso to, jis meldėsi už juos iš veidmainiškumo ir pasirodymo, norėdamas jiems įtikti (ar palikti įspūdį). Mes skundžiamės Viešpačiui ir siekiame (tik) Jo Pagalbos.” (Ahkamul-Džana’iz, p.124)

Išnaša:

[1] Idžma - mokslininkai vienbalsiai (vieningai) sutaria dėl to, pagal konsensusą.



Išvertė sesuo Vita (lai Allah apdovanoja ją gėriu, amyn), koregavo Nora Umm Youcef ir Justina.


Sunday, September 4, 2016

Pirmųjų 10-ties Islamiško mėnesio Dhul-Hidž-dža dienų vertybės ir geri darbai, rekomenduojami atlikti per tą laiką





Visa šlovė priklauso Allah, Pačiam Aukščiausiajam ir lai Allah palaiminimai ir taika būna skirti Pranašui Muchammedui (ﷺ), jo šeimai ir kompanionams.

Ibn Abbas (رضي الله عنه) girdėjo Pranašą (ﷺ) sakant:
    Nėra tokių dienų, per kurias padaryti geri darbai yra labiau mylimi Allah, negu per šias dienas, t.y. per pirmas dešimt dienų (Dhu‘l-Hidž-dža mėnesio). Jie paklausė: O Allah Pranaše, netgi kovimasis vardan Allah? Jis (ﷺ) pasakė: Netgi kovimasis vardan Allah, Aukščiausiojo, išskyrus, jeigu žmogus išeina į mūšį (Jihaad) su visu savo turtu ir grįžta be nieko. [al-Bukchārī, Abu Davūd ir kiti. Šie žodžiai paimti iš Abu Davūd perdavimo].

Ibn Umar (رضي الله عنه) girdėjo Pranašą Muchammedą (ﷺ) sakant:
   Nėra geresnių dienų, ar dienų, per kurias padaryti geri darbai yra labiau mylimi Allah, Aukščiausiojo, negu per šias dešimt dienų (pirmasias Dhu‘l-Hidž-dža mėnesio dienas). Taigi dažniau sakykite Tahlyl (Lia Iliāha illa Allah), Takbyr (Allah Akbar) ir Tahmyd (al-Chamdu li-llah). [Musnad Imām Achmad].


Gerų darbų tipai per šias 10 dienų

Pirma: Atlikti Hadž ir Umrah (piligrimystę), ir tai iš geriausių darbų, kuriuos galima atlikti. Ir kas įrodo to pirmenybę, yra keletas Chadisų. Vienas iš jų yra Pranašo (ﷺ) pasakymas:

 Piligrimystės (Umros) įvykdymas pašalina nuodėmes tarp atliktos  ir prieš tai buvusios piligrimysčių, ir piligrimystės (Hadž), kuri yra pripažinta (priimtina) Pačio Aukščiausiojo, atlygis, yra Rojus. [al-Bukchārī ir Muslim]

Antra: Pasnikas. Pasninkaukite per šias dienas – kiek iš jų jums yra nesunku, ypač Arafa dieną. Nėra jokių abejonių, kad pasninkas yra vienas iš geriausių gerų darbų, ir tai yra ką Allah, Pats Aukščiausiasis, pasirinko Sau, kaip patvirtina Kudsi [1] Chadise:

   Pasnikas yra skirtas Man, ir aš esu Vienintelis, Kuris duoda atlygį už tai. Išties, kas palieka savo seksualines aistras, savo maistą ir gėrimą dėl Manęs...[al-Bukchārī, Muslim, Mālik, at-Tirmidhī, Nasā'ī ir Ibn Mādžah].

Taip pat, Abu Sa‘īd al-Khudrī (رضي الله عنه) sakė, jog Allah Pranašas (ﷺ) pasakė:

 Nėra tokio Allah vergo, kuris pasninkautų vieną dieną vardan Allah, išskyrus tai, kad Allah, Pats Aukščiausiasis, neatitrauktų jo veido nuo Ugnies dėl šios priežasties, 70 metų (atstumu). [Al-Bukchārī ir Muslim].

Ir iš Abu Katadah (رضي الله عنه), kad Pranašas (ﷺ) pasakė:

 Arafa Dienos Pasninkas anuliuoja  dviejų metų nuodėmes (praėjusių ir sekančių). [Muslim].

Trečia: At-Takbyr (sakymas Allahu Akbar) ir adh-Dhikr (Allah prisiminimas įvairiais šlovinimo ir garbinimo žodžiais iš Korano ir autentiškos Sunos) per šias dešimt dienų. Paremta Allah žodžiais iš Suros al-Hadž, 28-ta Aja:

{...Ir minėkite Allah vardą nurodytomis dienomis...}

Kai kurie paaiškino, kad tai reiškia dešimt Dhu‘l-Hidž-dža mėnesio dienų, ir Islamo mokytojai laiko geidautinu (pataria) sakyti kuo daugiau adh-Dhikr tomis dienomis, kas yra pagrįsta Ibn Umar perdavimu pateikto iš Achmad, kuriame yra šie žodžiai:

...šiomis dienomis dažniau sakykite Tahlyl (Liā iliāha ill-Allah - Niekas neturi teisės būti garbinamu išskyrus Allah)  ir Takbyr (Allahu Akbar) ir Tahmyd (Al-Chamdu lil-liah) ...

Apie Ibn Umar (رضي الله عنه) ir Abu Hurairah (رضي الله عنه) buvo pasakyta:

Jiedu eidavo į turgų per 10 Dhu‘l-Hidž-džah dienų, garsiai sakydami: Allahu Akbar, ir tai primindavo kitiems žmonėms taip pat tai sakyti. [al-Bukchārī]

Ishāk sakė, jog Tābi‘īn mokytojai per tas dešimt dienų sakydavo:

Allahu Akbar, Allahu Akbar.
Liā iliāha illa‘llah.
Vua‘ llahu Akbar. Allahu Akbar.
Vua li‘lliāhi-l-chamd.

Yra mėgstama pakelti balsą sakant Takbyr turguose, namuose, gatvėse, Mečetėse ir kitose vietose, nes taip pasakė Allah, Pats Aukščiausiasis, Sūroje al-Hadž, 37-oje Ajoje:

{...kad jūs galėtumėt išaukštinti Allah už Jo Vadovavimą jums...}

Sakyti Takbyr kongregacijoje, t.y. kada visi vieningai sako Takbyr vienu balsu, yra neleistina, nes tai mums nebuvo perduota iš ankstesniųjų Sahabių  ir tų, ar tų, kurie jais sekė.

Iš tikrųjų, tai yra Sunna visiems sakyti Takbyr individualiai. Ir bendrai tas (ta taisyklė, atlikti individualiai) yra taikoma sakant Dhikr ir maldavimus, išskyrus, jeigu žmogus nežino, ką turi sakyti. Tokiu atveju jis gali kartoti paskui kitą žmogų, kol išmoks pats.

Taip pat yra leidžiama sakyti Dhikr su visais skirtingais žodžiais iš Takbyr ir Tahmyd ir Tasbych, taip pat iš kitų Islamiškai leidžiamų maldavimų (iš Korano ir Sunos).

Ketvirta: At-Taubah (atgailavimas) ir susilaikymas nuo nepaklusimo ir visų tipų nuodėmių, kadangi atleidimas ir malonė yra gerų darbų rezultatas. Nepaklusimas yra nutolimo nuo Allah, Pačio Aukščiausiojo, priežastis, o paklusimas yra priartėjimo prie Allah, Pačio Aukščiausiojo, ir Jo Meilės priežastis. Abu Huraira (رضي الله عنه) savo perdavime sakė, jog Pranašas (ﷺ) pasakė:

Išties, Allah turi Ghaira (garbės ir prestižo jausmas, ir pyktis, kurį sukelia šių dalykų pažeidimas), ir Allah Ghairos jausmas  yra išprovokuojamas, kai žmogus daro tai, ką Allah jam uždraudė. [al-Bukchārī ir Muslim].

Penkta: Daryti daug savanoriškų (Nafl) garbinimo veiksmų, gerų darbų, ypač tokių, kaip malda, išmaldos davimas, kovojimas vardan Allah (Džihadas), Korano skaitymas, švietimas kitų kas yra gerai ir kas yra uždrausta, kas yra blogis, ir kiti panašūs dalykai.

Iš tiesų, tai yra vieni iš darbų, kurie yra padauginami šiomis dienomis. Šiomis dienomis netgi tie geri darbai, kurie turi mažesnę vertę ir yra mažiau geidautini už kitus, įgyja pirmumą ir yra labiau mylimi Allah, negu pirmenybę turintys geri darbai atlikti kitu metu. Šie geri darbai įgauna pirminę vertę netgi prieš Džihadą - kovimąsi vardan Allah, kuris yra vienas iš vertingiausių (labiausiai apdovanotinų)  visų gerų darbų gausybėje – išskyrus tuo atveju, jeigu žmogaus arklys būna nužudytas ir jo kraujas būna pralietas (gyvybės praradimas kaunantis vardan Allah).

Šešta: Yra patvirtinta, kad šiomis dienomis galima sakyti at-Takbyr al-Mutliak [2] bet kada ir bet kokiu paros metu (dieną ir naktį) iki kol ateis laikas Eid maldai.

Taip pat, at-Takbyr al-Mukajjad (Takbyr, kuris yra sakomas specialiai nustatytu laiku ir specifiniu būdu) yra sakomas po penkių privalomų maldų, kurios buvo atliktos grupėje (bendruomeninėje maldoje, Mečetėje).

Tai prasideda nuo aušros (Fadžr) Arafa dieną (9 Dhu‘l-Hidž-džah mėnesio dienos) tiems, kurie neatlieka piligrimystės ir nuo popietės (Dhur) Paaukojimo Dienos (10 Dhu‘l-Hidž-džah mėnesio dienos) tiems, kurie atlieka piligrimystę ir tai tęsiasi iki Asr maldos paskutinės Taš-ryk dienos (13 Dhu‘l-Hidž-džah mėnesio dienos).

Septinta: Aukojamo gyvulio skerdimas (Adijah) ir tai reikia daryti Paaukojimo Dieną (10-ąją) ir per Tašryk dienas (11-tą, 12-tą ir 13-tą). Tai yra mūsų tėvo Abraomo Sunna – kada Allah, Pats Aukščiausiasis, išpirko Abraomo sūnų didele auka (vietoje jo buvo paaukotas gyvūlys).

Yra autentiškai pasakyta, kad:
Pranašas Muchammedas (ﷺ) paskerdė (paaukojo) du raguotus avinus, baltą ir juodą, ir sakė Takbyr (Allahu Akbar) ir prispaudė jų šonus savo pėdomis (kol juos skerdė). [al-Bukchārī ir Muslim]

Aštunta: Umm Salamah pasakė, kad Pranašas (ﷺ) sakė:

Jei pamatysite Dhu‘l-Hidž-džah Hilial (jaunatį), ir kas nors iš jūsų norės atlikti aukojimą, tuomet jis neturėtų kirpti nieko nuo savo plaukų ir nagų. [Muslim ir kiti]

Ir kitame pasakyme, jis (ﷺ) sakė:

...Tuomet jis neturėtų kirpti nieko nuo savo plaukų, nuo savo nagų, iki kol atliks paaukojimą.

Galbūt tai yra dėl panašumo su tais, kas atsigabena aukojamą gyvūlį paaukojimui piligrimystėje. Kaip Allah, Pats Aukščiausiasis pasakė:

{Ir nesiskuskite savo galvų iki kol Hady (auka) nepasieks aukojimo vietos...}

Akivaizdu, kad draudimas taikomas būtent tam žmogui, kuris aukos, ir į tą draudimą neįtraukiama jo žmona ar vaikai, nebent tas asmuo aukoja vietoj vieno iš jų. Galvą galima plauti ar pasikasyti, net jei iškris keli plaukai.

Devinta:  Musulmonams, kurie neatlieka piligrimystės, yra privaloma įdėti visas pastangas, kad jie galėtų pasimelsti Eid maldą, kad ir kur ji bebūtų atliekama, ir būti ten dėl Khutbos (religinės kalbos, sakomos Eid dieną) ir naudos.
Žmogus turi žinoti Eid (šventimo) išmintį. Tai yra padėkos ir gerų darbų darymo diena. Taigi žmogus negali tos dienos paversti pasididžiavimo ir tuštybės diena. Jis neturėtų padaryti tai nepaklusnumo metu ir nepradėti daryti uždraustų dalykų – klausytis muzikos ir dainuoti, nevaldomai mėgautis, svaigintis ir panašiai – tie dalykai gali lemti gerų darbų, kurie buvo atlikti per Dhu‘l-Hidž-džah dienas,  anuliavimą (panaikinimą).

Dešimta: Po visko, kas jau buvo paminėta, patartina, kad kiekvienas musulmonas, vyras ir moteris, pasinaudotų šiomis dienomis paklusdami Allah, Pačiam Aukščiausiajam, atsimindami Jį, dėkodami Jam, darydami visas privalomas pareigas ir laikantis atokiai nuo uždraustų dalykų. Žmogus turi pilnai pasinaudoti tų dienų naudingumu ir atvirai rodomomis Allah dovanomis, kad užsitarnautų savo Dievo malonę.

Išties Allah, Pats Aukščiausiasis, yra Tas, Kuris Suteikia Sėkmę ir Jis yra Gidas į Tiesų Kelią. Ir lai Allah, Pačio Aukščiausiojo, palaiminimai ir taika būna Pranašui Muchammedui (ﷺ), jo šeimai ir kompanionams.

Išnašos:

[1] Kudsi Chadisas - Perdvimas Allah žodžiais, Jo Kalba.
[2] Takbyr sakant Allahu Akbar, kuris yra nesuvaržytas, nepriskirtas  jokiam specifiniam laikui ar atliekamas tam tikru specifiniu būdu,  skirtingai nuo at-Takbyr al-Mukajjad, kuris yra (apribotas) atliekamas tam tikru laiku ir tam tikru būdu).


Parašyta: Žmogaus, kuriam reikia Dievo Malonės.
Šeichas Abdullah Ibn Abdur-Rahman al-Džibryn.

Į Anglų Kalbą vertė Abu Muchammed Abdur-Ra'uf Šakir, atstovaujantis islamlecture.com .

Į Lietuvių Kalbą vertė sesuo Vita. Lai Allah apdovanoja ją gausiai. Amyn. Koregavo Laura.

PDF Anglų  Kalba

Sunday, July 3, 2016

Kada tikėtis Leylat-ul-Kadr (Lemties skyrimo nakties)?


Autorius Ibn Taimijah رحمه الله

(Vertimą į Anglų Kalbą darė Abu ‘Abdillah Ovais Al-Hašimi)

Islamo Šeichas Ibn Taimijah (lai Allaah būna jam gailestingas) buvo paklaustas apie Lemties skyrimo naktį ( Leylat ul Kadr) tuo metu, kai jis buvo įkalintas Al-Džabal pilyje. Jis atsakė: (1)

Visa šlovė priklauso Allāh. Lemties skyrimo naktis būna vienoje iš dešimties paskutiniųjų Ramadano mėnesio naktų. Apie tai yra autentiškai perduota iš Pranašo (صلى الله عله وسلم). Jis pasakė, kad tai būna vienoje iš dešimt paskutiniųjų Ramadano naktų.(2)

Ir tai nutinka vienoje iš nelyginių naktų (iš tų dešimties paskutiniųjų). Tačiau nelyginės naktys gali būti pagal tai, kas jau praėjo – tokiu atveju jos siekti reikia 21-ą, 23-ią, 25-tą, 27-tą ir 29-tą naktimis. Taipogi (nelyginės naktys) gali būti pagal tai, kiek dar liko (mėnesio), kaip kad Pranašas (صلى الله عله وسلم) pasakė:

(Ieškokite jos paskutiniosiose dešimt naktų), kai lieka devynios (naktys), kai lieka septynios, kai lieka penkios arba kai lieka trys. (3)  

Remiantis tuo, jei mėnuo yra 30 dienų trukmės, šios (nelyginės likusios naktys) atitinka (dešimčiai paskutiniųjų) lyginių naktų (skaičiuojant nuo mėnesio pradžios): 22-oji yra kai lieka devynios, ir 24-oji naktis yra kai lieka septynios. Ir tai yra kaip Sa’id Al-Khudri paaiškino autentiškame chadise. (4)  Ir tai yra  kaip Pranašas (صلى الله عله وسلم) vedė maldas mėnesio bėgyje.
Ir jei mėnuo trunka 29 dienas, tada (skaičiuojant naktis, kurios) dar liko, duoda tokį patį rezultatą kaip ir skaičiuojant pagal tai, kas jau praėjo.*

Tokiu atveju, tikintysis turėtų siekti (Lemties skyrimo nakties) visose paskutiniųjų 10 naktų, kaip kad Pranašas (صلى الله عله وسلم) ir pasakė:

Ieškokite jos paskutiniosiose 10-tyje naktų.(5)


* Lentelė parodo, kaip Leylat ul Kadr (Lemties skyrimo naktis) gali būti bet kurią iš paskutiniųjų dešimties mėnesio naktų, remiantis perdavimais apie jos (Leylat ul Kadr) ieškojimą paskutiniosiose dešimt mėnesio naktų pagal tai, kas jau praėjo arba kiek dar liko, nes mes nežinome ar mėnuo bus 29-ių dienų ar 30-ies. 

nta Ramadano Diena
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
nta Naktis nuo mėnesio pradžios
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30

Likusios Naktys/
29-ių dienų mėnuo
9
8
7
6
5
4
3
2
1


Likusios Naktys/
30-ies dienų mėnuo
10
9
8
7
6
5
4
3
2
1




(1) Ibn Taimijah b. Abd Al-Halim. Madžmū Al-Fatavua, 25:153, 154. 3-čias leidimas 2005. Dar Al-Vuafa, Al-Mansūrah, Egiptas.
(2) Užrašė Al-Bukchari ir kiti.
(3)  Užrašė Al-Bukchari, žiūrėti jo skyrių ‘Ieškoti Leylat ul Kadr nelyginese paskutiniosiose dešimt naktų’.
(4)  Užrašė Muslim, Abu Davūd ir kiti.
 Al-Bukchāri

Ibn Taimijah, Achmad b. ‘Abd Al-Chalym. Madžmū’ Al-Fatāvuā. 2004. Karaliaus Fahd Kilniojo Korano Spaustuvė, Al-Madīna, Saudo Arabija.







Skyrius Nr. 43 - Sakymas: „Jei Allah panorės ir jei tu panorėsi" (arba „Su Allah Valia ir su tavo“)




Kutailah رضي الله عنه perdavė:

Atėjo žydas pas Pranašą صلى الله عليه وسلم ir tarė: „Jūs (musulmonai) priskiriate lygiaverčius Viešpačiui, kai sakote „jei Allah panorės ir jei tu panorėsi.“ Jūs taip pat sakote „vardan Ka'bos“ (prisiekinėdami). Dėl to Pranašas صلى الله عليه وسلم įsakė jiems, kad šie prisiekinėdami sakytų „vardan Ka'bos Valdovo“. Jis صلى الله عليه وسلم taip pat jiems liepė sakyti „jei Allah panorės, o tik tada, jei Muchamedas panorės“. “ [1]

(Perduota An-Nasā'ī, kuris autorizavo chadisą autentišku - sachych)

Tauchydo svarba skyriui

Šio skyriaus tema yra įtraukta į skyrių (Nr. 41), kuriame buvo nagrinėjama Korano aja „Tai nepriskirkite lygiaverčių Viešpačiui...“ (Sūra Al-Bakara 2:22). Mes jau parodėme jo aktualumą Tauchydui.

Kutailah

Kutailah Bint Saijfy Al-Džiuhanijjah yra kompanionė.

Žodžių reikšmės ir frazės


  • „Jūs (musulmonai) priskiriate lygiaverčius Viešpačiui“ reiškia, kad kai kurie musulmonai atlieka mažojo politeizmo veiksmus.


  • „Jei Allah panorės ir jei tu panorėsi - toks posakis duoda suprasti, kad yra priskiriami lygiaverčiai partneriai Viešpačiui Jo sprendimuose (valioje).


Bendra chadiso reikšmė

Žydas pranešė Pranašui (صلى الله عليه وسلم), kad kai kurie musulmonai atlieka specifinius mažojo politeizmo veiksmus, ištardami tam tikras frazes, vedančias į jį (politeizmą). Pranašas (صلى الله عليه وسلم) patvirtino tai, ką žydas jam pranešė, todėl jis (صلى الله عليه وسلم) nurodė musulmonams prisiekti tiktai Allah vardu, o taip pat liepė jiems sakyti „jei Allah panorės, tada - jei tu panorėsi, nes tarno valia (norai) yra priklausomi nuo Allah Valios.

Chadiso aktualumas skyriui

Chadisas iliustruoja, kad frazė „jei Allah panorės ir tu panorėsi yra posakis, vedantis prie mažojo politeizmo.

Išvados:


  • Posakis „Jei Allah panorės ir tu panorėsi yra posakis, iššaukiantis mažąjį politeizmą. Taip pat prisiekinėjimas kažkuo kitu nei Allah yra laikomas mažuoju politeizmu, kadangi Pranašas (صلى الله عليه وسلم) patvirtino, ką jam žydas sakė. Žydams yra pažįstami mažojo politeizmo veiksmai.


  • Musulmonai turėtų bandyti rimtai suprasti kalbėtojo tikrąsias intencijas (tikruosius ketinimus) - ar jos motyvuojamos jo paties norais (užgaidomis, troškimais), ar ne.


  • Musulmonai yra skatinami priimti tiesą, netgi jeigu ji sakoma ir tų asmenų, kurie nėra islamo religijos pasekėjai.


  • Mažasis politeizmas neišmeta musulmono iš islamo rėmų.

  • Musulmonai privalo susilaikyti nuo žodžių ir frazių, kurie prieštarauja islamiškai monoteizmo doktrinai bei vartoti kitus žodžius, kuriuose nebūtų partnerystės susiėjimo su Allah.

  • Jeigu islamo mokslininkas paskelbia kažkokį dalyką draudžiamu, jis pasiūlo, kuo tai pakeisti, jeigu yra tokia galimybė.


  • Draudimas prisiekti kitų, nei Allah, vardais, yra toks bendras, kad į jį įeina ir prisiekimas Ka'ba, kuri yra Šventasis Allah Namas (Būstas) Žemėje.


  • Chadisas įrodo absoliučios Allah Valios tikrumą ir tai, kad kiekvienas Allah tarnas turi savo individualią valią. Tačiau žmogaus valia be abejonės priklauso nuo Allah Valios.




*****

Ibn Abbas (رضي الله عنه) perdavė:

Žmogus tarė Pranašui (صلى الله عليه وسلم): „Jei Allah panorės ir (jei) tu panorėsi. Į tai Pranašas (صلى الله عليه وسلم) atsakė: „Ar tu mane laikai lygiaverčiu Viešpačiui? Sakyk: jei tik Allah panorės. [2]

(Perdavė An-Nasā'ī)

Žodžių ir frazių reikšmės


  • Ar tu mane laikai lygiaverčiu Viešpačiui yra retorinis klausimas pamąstymui.


  • (Laikyti) lygiaverčiu reiškia priskirti Viešpačiui partnerystę.


Bendra chadiso reikšmė

Šiame perdavime Pranašas (صلى الله عليه وسلم) išreiškia nepritarimą Allah valios poravimui su kitų, naudojant jungtuką „ir, nes taip išreiškiama lygiavertė partnerystė tarp Allah ir Jo sukurtos būtybės. Pranašas (صلى الله عليه وسلم) pareiškė, kad absoliuti valia priklauso Vienam Allah.

Chadiso aktualumas skyriui

Tokių frazių kaip „Jei Allah panorės ir (jei) tu panorėsi sakymas yra laikomas lygiavertiškumo priskyrimo Viešpačiui veiksmu ir yra draudžiamas remiantis šia (Korano) eilute:


„...tai nepriskirk lygiaverčių Viešpačiui, kai žinai (kad nėra nieko panašaus į Jį)“. (Sūra Al-Bakara 2:22)

Išvados


  • Draudžiama vartoti tokius posakius kaip „Jei Allah panorės ir (jei) tu panorėsi bei panašius į juos, kuriais Viešpačiui priskiriama partnerystė.


  • Asmuo, kuris priskiria lygiaverčius Viešpačiui (netgi mažojo politeizmo forma) yra laikomas tokiu, kuris priskiria konkurentus (ar varžovus) Jam.


  • Musulmono pareiga yra atmesti ir paneigti blogį.


  • Allah Pasiuntinys (صلى الله عليه وسلم) apsaugojo islamo monoteistinę doktriną nuo išdarkymo ir užkirto visus kelius į politeizmą.



*****

At-Tufail, A'išos motinos brolis, papasakojo:

Aš sapnavau, kad atėjau pas grupę žydų ir tariau jiems: „Jūs iš tiesų būtumėte geri žmonės, jeigu nesakytumėte, kad Ezra (Uzair) yra Allah sūnus. Tada jie man atsakė: „Jūs, musulmonai, taip pat būtumėte geri žmonės, jeigu nesakytumėte: „Panorėjus Allah'ui ir Muchamedui. Po to aš prasilenkiau su krikščionimis ir tariau jiems: „Jūs iš tikrųjų būtumėte geri žmonės, jeigu nesakytumėte: „Mesijas (Jėzus) yra Allah sūnus. Tai jie man atsakė: „Jūs (musulmonai) irgi būtumėte geri žmonės, jeigu nesakytumėte:  „Panorėjus Allah'ui ir Muchamedui. Kitą rytą aš papasakojau apie savo sapną keliems asmenims ir nuėjęs pas Pranašą (صلى الله عليه وسلم) papasakojau ir jam. Jis paklausė manęs: „Ar tu kam nors jau sakei apie tai? Aš atsakiau: „Taip. Vėliau Pranašas (صلى الله عليه وسلم) pašlovino Allah ir pravedė pamokslą tardamas: „At-Tufail susapnavo sapną, apie kurį jis pasipasakojo kai kuriems iš jūsų. Jūs tvirtindavote, ir niekas manęs nuo to tvirtinimo draudimo nestabdė, tik tas ir tas (t.y. drovumas). Todėl nesakykite: „Panorėjus Allah'ui ir Muchamedui, bet sakykite „Panorėjus Allah'ui Vienam. [3]

(Perduota Ibn Mādža)

At-Tufail

Pilnasis chadiso perdavėjo vardas yra At-Tufail Ibn Abdullāh Ibnul-Hārith Ibn Sakhbarah Al-Azdī. Jis buvo vienas iš Pranašo (صلى الله عليه وسلم) kompanionų ir jis perdavė tik šį chadisą. Lai Allah būna patenkintas juo.

Žodžių ir frazių reikšmės


  • Jeigu nesakytumėte, kad Ezra (Uzair) yra Allah sūnus reiškia: jūs būtumėte nuostabūs žmonės, jei nevykdytumėte politeizmo priskirdami Ezrą Dievui kaip sūnų. Žydai vadino Ezrą „Allah sūnumi, nes jis mintinai mokėjo Torą, ar dėl to, kad buvo sakoma jam esant pranašu. 


  • Jeigu nesakytumėte  „Panorėjus Allah'ui ir Muchamedui reiškia: žydai ir krikščionys At-Tufail sapne ginčijosi su juo dėl šio posakio, kurio vartojimas yra kai kurių musulmonų atliekamas mažasis politeistinis veiksmas.


  • Jeigu nesakytumėte: „Mesijas (Jėzus) yra Allah sūnus reiškia, kad krikščionys atlieka politeizmą priskirdami Jėzų, Marijos sūnų, kaip sūnų Dievui, remdamiesi tuo, kad Jėzus gimė be tėvo.


Bendra chadiso reikšmė

Šiame chadise At-Tufail (رضي الله عنه) teigia susapnavęs, kad prasilenkė su grupėmis žydų ir krikščionių, kuriuos jis sukritikavo dėl jų atliekamų politeistinių veiksmų priskiriant Allah Aukščiausiajam sūnus. Tiek žydai, tiek ir krikščionys ginčijosi, kad kai kurie musulmonai vykdo mažojo politeizmo veiksmus vartodami tam tikrus posakius. Sekantį rytą At-Tufail atpasakojo savo sapną Pranašui (صلى الله عليه وسلم). Todėl Pranašas (صلى الله عليه وسلم) pravedė pamokslą ir papeikė tuos, kurie tokius politeistinius posakius naudoja. Jis jiems patarė naudoti frazes, nesusietas su politeizmu.

Chadiso aktualumas skyriui

Chadisas pabrėžia, kad tokių ir panašių posakių kaip  „Panorėjus Allah'ui ir Muchamedui ar „Su Allah Valia ir su Muchamedo vartojimas yra laikomas mažojo politeizmo veiksmu.

Išvados


  • Chadisas parodo sapnų reikšmingumą tada, kai Pranašui (صلى الله عليه وسلم) esant gyvam buvo įvedamos taisyklės.


  • Posakių „Su Allah valia ir su tavo arba  „Panorėjus Allah'ui ir tau bei panašių į juos vartojimas yra laikomas mažojo politeizmo veiksmu.


  • Nors žydai ir krikščionys laikosi tikėjimo, kuriame išpažįstamas didysis politeizmas, jie mokosi apie mažąjį politeizmą tam, kad pasiginčytų su musulmonais.


  • Vienas iš islamiškų ritualų pradedant pamokslą yra pašlovinti Allah ir išaukštinti Jį.


  • Labiau pageidautina priskirti absoliučią Valią Vieninteliam Allah, nors leistina sakyti ir „Jei panorės Allah, o tada jei panorės tas ir tas...“.


Išnašos:

[1] An-Nasā'ī (7/6) Nr. 3773, Achmad (6/371-372), Al-Baihakī (3/216), Al-Hākim (4/297) klasifikuotas sachych, ir Ad-Dahabī tam pritarė.

[2] An-Nasā'ī "Amal Al-Jaum val Leijla (Maldavimai, atliekami dieną ir naktį) (988) ir Achmad "Al-Musnad" (1/214, 283, 347).

[3] Ibn Madža (2118) ir Achmad (5/393).

Taip pat skaitykite: Širkas ir jo tipai

Nuoroda į "Concise Commentary On The Book Of Tawhīd", autorius Sālih Al-Fawzān, Anglų Kalba PDF, psl. 341 -346


Thursday, June 30, 2016

Teisėti nutarimai susiję su Zakātul-Fitr



Alimas Abdul-Aziz ibn Abdullaah ibn Baaz رحمه الله

Tas, kuris neranda vargšų savo gyvenamoje teritorijoje, privalo jų ieškoti kitur



Klausimas:

Ką turėtų daryti žmogus, jeigu aplinkui jį nėra vargšų, kuriems priklauso Zakātul Fitr gavimas, kurį jis turi duoti? Ir koks yra verdiktas asmeniui, kuris negali to atlikti iki Eid maldos?



Atsakymas:

Vardan Allah Aukščiausiojo ir Galestingiausiojo. Visas garbinimas priklauso Allah. Jo palaima ir saugumas tebūna Allah Pasiuntiniui, jo šeimai, jo kompanionams, ir tiems, kurie seka jo žinia.



Zakātul Fitr yra pareiga, kurią Allah padarė Savo tarnui privaloma, Pranašo Muchamedo  صلى الله عليه وسلم lūpomis, tiek vyrams, tiek moterims, jauniems ir seniems, tiek laisviems žmonėms, tiek vergams.

Pranašas صلى الله عليه وسلم įsakė, kad jis būtų išdalintas (tiems, kam jis priklauso) iki tol, kol žmonės išeis atlikti Eid maldos.

Todėl, jeigu asmuo neranda nei vieno vargšo aplink save, tada jis turi jų ieškoti kaimyniniuose miesteliuose, kad galėtų atiduoti jiems savo Zakātul Fitr. Jis privalo pasiskubinti atiduoti jį iki Eid maldos, nes kitaip būtų oponuojama Pranašo صلى الله عليه وسلم  paliepimui.

Pranašas صلى الله عليه وسلم paliepė, kad Zakātul Fitr turi būti atiduotas (vargšams) prieš žmonėms išėjus melstis Eid maldos. Jis صلى الله عليه وسلم sakė:
"...tas, kuris atidavė jį (Zakātul Fitr) prieš Eid maldą, jam bus užskaityta kaip Zakāt Mak-bū-lia (pripažinta labdara Eid'ui). Ir tas, kuris atiduos jį  po Eid maldos, jam bus užskaityta kaip viena iš paprastųjų labdarų."

Tai kas jums yra privaloma, žmogau,  - tai pasirūpinti šiuo reikalu ir išdalinti (Zakātul Fitr) prieš Eid maldą, netgi jeigu taip darytumėt dieną, dvi ar tris dienas prieš Eid. Nėra žalos to daryti nuo 28-tos dienos, 29-tos ar 30-tos Ramadano pasninko dienos.


Ibn Umar (رضي الله عنه) dalindavo (Zakātul Fitr) dvi dienas prieš Eid, ir panaši praktika buvo sachābių (Pranašo صلى الله عليه وسلم  kompanionų). Galbūt jis - Ibn Umar (رضي الله عنه) - dalino jį tris dienas prieš Eid. Visa tai reiškia, kad daryti tai iš anksto nėra žalinga (2-3 dienas prieš Eid).

Dalinimas (Zakātul Fitr) prasideda nuo 28-tos dienos ir tęsiasi iki pat Eid maldos. Todėl, jūs neturite teisės užlaikyti jo iki jau po Eid maldos. Ir jeigu jūsų rajone nėra vargšų, tai ieškokite jų kituose rajonuose, netgi jeigu reiktų išsiruošti kelionei.


Yra teisėtai nustatyta, kad Zakātul Fitr turi būti dalinamas aplinkiniams žmonėms jūsų (gyvenamoje) žemėje (vietovėje)


Klausimas:

Ar Zakātul Fitr turi būti išdalinamas mūsų vietiniams vargšams (t.y. mūsų žemiečiams), ar kitiems nei jie? Ir jeigu mes išvykstame į kelionę tris dienas prieš Eid, kaip mums pasielgti su Zakātul Fitr?

Atsakymas:

Sunna yra padalinti Zakātul Fitr neturtingiems žmonėms iš tos pačios gyvenamosios vietos, Eid dienos rytą, prieš Eid maldą. Taip pat yra leistina dalinti labdarą dieną ar dvi dienas prieš tai, pradedant nuo 28-tos Ramadano dienos.

Jeigu žmogus, kuriam yra privaloma išmokėti Zakātul Fitr, keliauja dvi ar daugiau dienų prieš Eid, tuomet jis turėtų išmokėti Zakātul Fitr islamiškoje šalyje į kurią jis vyksta, ir jeigu jis vyksta į ne musulmonišką šalį, jam privalu ieškoti tenai neturtingų musulmonų, kuriems jis galėtų jį sumokėti.

Jeigu jis keliauja tuo laiku, kada jam yra leistina mokėti Zakātul Fitr, tai jam yra nustatyta išmokėti jį neturtingiesiems jo šalies gyventojams. Taip yra todėl, kad Zakātul Fitr  tikslas ir priežastis jo išmokos yra paremti varguolius ir padėti jiems, skirti jiems nuoširdumą, ir išlaisvinti juos nuo bet kokio išmaldos prašymo iš kitų Eid dienomis.


Zakātul Fitr dalinimas negali būti užvilkinamas dėl varguolių paieškos


Klausimas:

Ar Zakātul Amvuāl (privaloma asmens turto labdara) ir Zakātul Abdān (pažodžiui, labdara nuo asmens, pvz.: Zakātul Fitr) yra vienodi užvilkinimo teisėtumu dėl priežasties ieškant varguolio, kuris išties yra žinomas esant tokiu?

Atsakymas:

Ne, šios dvi labdarų rūšys nėra vienodos (šiuo atveju). Iš tiesų, tai yra privaloma išdalinti Zakātul Fitr prieš Eid maldą, kaip ir Allah Pranašas صلى الله عليه وسلم yra liepęs; ir nėra nieko kas galėtų neleisti to atlikti dieną, dvi ar tris dienas prieš Eid. Tačiau, jis neturi būti uždelstas iki jau po maldos.


Pažyma:

Majmoo'ah Fataawaa wa Maqaalaat Mutanawwi'ah,
by The Esteemed Shaykh, Imaam Ibn Baaz, Vol. 14, pgs. 198-218 
[Translation: Abu Muhammad, 25th Ramadan 1434 AH (August 3, 2013 CE)]

Autentiškas šaltinis: islamlecture.com PDF