Salafija

Salafija

Thursday, January 19, 2017

Skyrius Nr. 49 - Vardas, išreiškiantis tarnystę kitai dievybei nei Allah



Allah Išaukštintasis sako:

“Bet kai Jis jiems skiria gėrį (kūdykį), jie priskiria Jam lygiaverčius partnerius  prie to, ką Jis jiems davė. Išaukštintas yra Allah virš visko ką jie Jam priskiria.”(Al-Araf 7:190)

Ibn Hazm sakė:

“Islamo mokslininkai sutaria, kad vardo davimas, tokio kaip Abd Amr (Amr tarnas) arba Abdul-Ka’bah (Kabos tarnas), kuris nurodo asmens tarnystę kitam nei Allah yra draudžiamas, išskyrus vardą Abdul-Muttalib.”

Komentuodamas šią ają Ibn Abbas sakė:

“Kada Adomas lytiškai santykiavo su Ieva ir jį pastojo, Šėtonas juos prigąsdino sakydamas: ‘Aš esu tas, kurio dėka jūs buvot iškraustyti iš Rojaus. Paklusk man arba aš  padarysiu taip, kad tavo kūdikis gimtų su elnio ragais, kurie suplėšys tave tau begimdant, ir tavęs laukia kur kas daugiau. Pavadink savo kūdykį Abdul-Hārit (Al-Hārit tarnas). Tačiau jie nesutiko jam paklusti ir vaikas jiems gimė negyvas. Po to Ieva vėl pastojo ir šėtonas juos vėl prigrąsino, jie nepakluso jam ir kūdykis gimė negyvas. Ieva pastojo trečią kartą, jie jautė didelę meilę kūdykiui ir nusprendė paklusti šėtonui pavadindami kūdykį vardu Abdul-Hārit. Šis tvirtinimas “…jie priskiria Jam lygiaverčius partnerius  prie to, ką Jis jiems davė…”[1] yra taikomas šiam įvykiui.

(Perdavė Abū Hātim)

Ibn Abū Hātim perdavė autentiška perdavėjų grandine, kad Katādah sakė:

“Šioje eilutėje išreiškiama tai, kad jie priskyrė partnerius Viešpačiui paklusnume, bet ne garbinime.”

Taip pat Ibn Abū Hātim perdavė autentiška perdavėjų grandine, kad Mudžāhid pakomentuodamas šią ają (7:189) einančią prieš (7:190) “…jeigu Tu mums duosi gerą (sveiką) kūdykį…” sakė: “Tai reiškia, kad jie bijojo, jeigu jiems gims neišsivysčiusi  (su defektais) gyvybė.” 

Be to, Ibn Abū Hātim perdavė kitus perdavimus su tokia pačia reikšme apie Al-Hasan, Sa’īd ir kitus vardus (Vert. past. kuriems buvo priskiriama tarnystė).

Ibn Hazm trumpa biografija

Ibn Hazm yra kilnus Andalūzijos (Ispanija) mokslininkas. Jo pilnas vardas yra Abū Muchammed, Alī Ibn Achmed Ibn Hazm Az-Zāhirī i, iš Kordobos. Jis mirė 456 metais po Hidžros. Lai Allah būna jam gailestingas.

Skyriaus aktualumas Tauchydo knygai

Šis skyrius pabrėžia, kad skyrimas vaikui vardo, nurodančio tarnystę kitiems nei Allah, yra tolygus priskyrimui lygiaverčių partnerių Jam paklusnume, ir nedėkingumo ženklu Dievo Malonei.

Žodžių frazės ir reikšmės

  • Prie to, ką Jis jiems davė: Kūdykį, kurį jie pavadino Abdul-Hārit, nors jis yra niekieno kito tarnas, bet tik Dievo.
  • Islamo mokslininkai sutaria: Tikriausiai tai nurodo mokslininkų konsensusą (vienbalsį sutarimą)  šiuo klausimu.
  • Vardas, kuris nurodo asmens tarnystę kitam nei Allah yra draudžiamas: Šio draudimo priežastis yra tokia, kad tokie vardai susiejami su kitais vietoj Allah Jo viešpatavime ir Jo dievybėje. Be abejo visos sukurtos būtybės priklauso Viešpačiui ir yra Jo tarnai.

  • Išskyrus vardą Abdul-Muttalib: Islamo mokslininkai nesutaria ar šį vardą laikyti draužiamu ar ne. Jie nesutaria ar to vardo pradinė reikšmė yra susieta su tarnyste kažkam kitam, o ar paprasčiausiai jis identifikuoja asmenį, kuris buvo žinomas tuo vardu anksčiau, bet kuris nebuvo naudojamas pastaruoju metu. 
  • Pavadink savo kūdykį Abdul-Hārit (Al-Hārit tarnas): Al- Hārit buvo sataniškas vardas. Dėl to šėtonas norėjo, kad jie pavadintų kūdykį Abdul-Hārit ir kad jie būtinai atliktų politeizmą.
  • Jie jautė didelę meilę kūdykiui: Jie ilgėjosi susilaukti sveiko (gyvo) kūdykio. Šis jausmas buvo dalimi išbandymo skirto jiems abiems, tiek Ievai, tiek Adomui.
  • Jeigu jiems gims neišsivysčiusi  (su defektais) gyvybė: Jie bijojo, kad jiems gims žvėris (t.y. pusiau žmogus ir pusiau žvėris).

Bendra Korano eilutės reikšmė

Allah Išaukštintasis teigia, kad kai Jis atsakė į Ievos ir Adomo prašymą ir paskyrė jiems sveiką kūdykį, kurio jie prašė, jie nepadėkojo Allah už tai, kaip kad jie buvo pasižadėję anksčiau. Be to, jie pavadino savo vaiką Abdul-Hārit ir taip padarė jį tarnu kažkieno kito nei Allah. Išties tobulos padėkos Viešpačiui ženklas yra kai asmuo savo vardą Abd (tarnas) suriša nei su nieku kitu bet Allah. Tačiau jie davė vaikui vardą susietą su partneryste Viešpačiui įvardinimo (pavadinimo) forma, bet ne garbinimo. Gale eilutės Allah išdėsto, kad Jis yra aukščiau to, kad Jis neturi partnerių nei garbinime, nei įvardinime. 

Išvados:

  • Tai yra draudžiama asmeniui pavadinti savo vaiką vardu, kuris išreiškia tarnystę kitam nei Allah, tokiu kaip Abd Al-Hussein (Husseino tarnas), Abd Al-Rassūl (pasiuntinio tarnas) arba Abdul-Ka’ba (Ka’bos tarnas).
  • Politeizmą galima įvykdyti pasirenkant vardus, netgi jeigu asmuo ir neketino suteikti tam vardui tokios reikšmės.
  • Kuomet Allah apdovanoja asmenį su sveiku kūdykiu, tai yra malonė verta padėkos Jam.
  • Duodant vaikui vardą, išreiškiantį tarnystę Viešpačiui, yra tėvų dėkingumo ženklas Jam.

Išnašos:

[1] At-Tirmidhi (3077) ir Al-Hākim (2/545) klasifikavo perdavimą autentišku (sachych).




Papildomi šaltiniai Anglų kalba:







Monday, January 16, 2017

Kur yra Allah?



Kur yra Allah?


الرَّحْمَـنُ عَلَى الْعَرْشِ اسْتَوَى

Pats Maloningiausias pakilo virš Savo Sosto. (20:5)


 إِنَّ رَبَّكُمُ اللَّهُ الَّذِى خَلَقَ السَمَـوَتِ وَالاٌّرْضَ فِي سِتَّةِ أَيَّامٍ ثُمَّ اسْتَوَى عَلَى الْعَرْشِ يُغْشِى الَّيْلَ النَّهَارَ يَطْلُبُهُ حَثِيثًا وَالشَّمْسَ وَالْقَمَرَ وَالنُّجُومَ مُسَخَّرَتٍ بِأَمْرِهِ أَلاَ لَهُ الْخَلْقُ وَالاٌّمْرُ تَبَارَكَ اللَّهُ رَبُّ الْعَـلَمِينَ 

Iš tiesų, tavo Valdovas yra Allah, Kuris sukūrė dangų ir žemę per šešias dienas ir po to Jis pakilo (istavua) virš Savo Sosto. Jis užtraukia dieną naktimi tarsi kaldra darydamas tai greitai, ir Jis sukūrė saulę, mėnulį ir žvaigždes paklusnius (pavergtus) Jo įsakams.  Be abejo tai yra Jo kūrinija (pasaulis) ir Jo įsakymas. Palaimingas yra Allah, Valdovas visko kas egzistuoja! (7:54)



إِنَّ رَبَّكُمُ اللَّهُ الَّذِي خَلَقَ السَّمَـوَتِ وَالاٌّرْضَ فِى سِتَّةِ أَيَّامٍ ثُمَّ اسْتَوَى عَلَى الْعَرْشِ يُدَبِّرُ الاٌّمْرَ مَا مِن شَفِيعٍ إِلاَّ مِن بَعْدِ إِذْنِهِ ذلِكُمُ اللَّهُ رَبُّكُمْ فَاعْبُدُوهُ أَفَلاَ تَذَكَّرُونَ


Iš tiesų, tavo Valdovas yra Allah, Kuris sukūrė dangų ir žemę per šešias dienas ir po to Jis pakilo (istavua) virš Savo Sosto, paruošęs visus reikalus. Joks tarpininkas negalės tarpininkauti išskyrus tada, kai Jis jam duos leidimą. Toks yra Allah, tavo Valdovas, todėl šlovink Jį (Vieną). Ar tu neatsiminsi? (10:3)


اللهُ الَّذِى رَفَعَ السَّمَـوَتِ بِغَيْرِ عَمَدٍ تَرَوْنَهَا ثُمَّ اسْتَوَى عَلَى الْعَرْشِ وَسَخَّرَ الشَّمْسَ وَالْقَمَرَ كُلٌّ يَجْرِى لأَجَلٍ مُّسَمًّـى يُدَبَّرُ الاٌّمْرَ يُفَصِّلُ الآيَـتِ لَعَلَّكُمْ بِلِقَآءِ رَبِّكُمْ تُوقِنُونَ

Allah yra Tas, Kuris iškėlė dangų be jokių (atramos) stulpų, kurį jūs matot. Tada, Jis pakilo virš Sosto. Jis pavergė saulę ir mėnulį, kiekvieną iš jų nustatytam eigos terminui. Jis valdo ir reguliuoja visus reikalus. Jis paaiškina ajatus detaliai, kad jūs neabejotumėt dėl susitikimo su savo Valdovu. (13:2)


الَّذِى خَلَقَ السَّمَـوَتِ وَالاٌّرْضَ وَمَا بَيْنَهُمَا فِى سِتَّةِ أَيَّامٍ ثُمَّ اسْتَوَى عَلَى الْعَرْشِ الرَّحْمَـنُ فَاسْأَلْ بِهِ خَبِيراً

Kas sukūrė dangų ir žemę ir viską, kas tarp jų, per šešetą dienų ir po to Jis pakilo virš Sosto?  Pats Maloningiausiasis! Prašyk Jo, Jis yra Visa-Žinantis.(25:59)


اللَّهُ الَّذِى خَلَقَ السَّمَـوَتِ وَالاٌّرْضَ وَمَا بَيْنَهُمَا فِى سِتَّةِ أَيَّامٍ ثُمَّ اسْتَوَى عَلَى الْعَرْشِ مَا لَكُمْ مِّن دُونِهِ مِن وَلِيٍّ وَلاَ شَفِيعٍ أَفَلاَ تَتَذَكَّرُونَ 

Allah yra Tas, Kuris sukūrė dangų ir žemę ir viską, kas yra tarp jų, per šešetą dienų. Po to Jis pakilo virš Sosto. Jūs neturit be Jo nei vieno sergėtojo ar užtarėjo. Ar jūs dėl to neatsiminsite?(32:4)


هُوَ الَّذِى خَلَقَ السَّمَـوَتِ وَالاٌّرْضَ فِى سِتَّةِ أَيَّامٍ ثُمَّ اسْتَوَى عَلَى الْعَرْشِ يَعْلَمُ مَا يَلِجُ فِى الاٌّرْضِ وَمَا يَخْرُجُ مِنْهَا وَمَا يَنزِلُ مِنَ السَّمَآءِ وَمَا يَعْرُجُ فِيهَا وَهُوَ مَعَكُمْ أَيْنَ مَا كُنتُمْ وَاللَّهُ بِمَا تَعْمَلُونَ بَصِيرٌ

Allah yra Tas, Kuris sukūrė dangų ir žemę per šešetą dienų ir po to  pakilo virš Sosto. Jis žino kas eina į žemę ir kas iš jos išeina, ir kas nusileidžia iš dangaus ir kas į jį pakyla. Ir Jis yra su jumis kad ir kur jūs bebūtumėt. Allah Viską-Matantis to, ką jūs darot. (57:4)

Bet kurio Žmogaus tauchydas yra negaliojantis iki kol jis žinos, kad Allah yra virš Savo Sosto 

pagal  al-Muzanī (miręs 264 po Hidžros)

Imamas ad-Dhahabi perdavė al-Sijar (12/494):

قال عمرو بن تميم المكي سمعت محمد بن إسماعيل الترمذئ قال سمعت المزني يقول لا يصح لأحد توحيد حتى يعلم أن الله تعالى على العرش بصفاته قلت له مثل أي شيء قال سميع بصيرعليم

'Amr bin Tamim al-Makki sakė: Aš girdėjau Muchammad bin Isma'il at-Tirmidhi sakant: Aš girdėjau al-Muzanī sakant: “Bet kurio žmogaus tauchydas yra negaliojantis, teisingas iki kol jis žinos, kad Allah Šlovingasis yra virš Savo Sosto, su Savo atributais.” Aš paklausiau jo: “Kokiais?” Jis atsakė: “Klausos, regėjimo, žinojimo.”




Sunday, January 15, 2017

Skyrius Nr. 48 - Dėkojimas Viešpačiui



Allah Išaukštintasis sako:

“Ir  jeigu Mes jam leisim mėgautis malone suteikta iš Mūsų, po to kai jį ištiko sunkus išbandymas (nelaimė), be abejo jis sakys: “Tai yra man (dėl mano nuopelno), ir aš nemanau, kad ateis paskutinė valanda. Ir jeigu aš būsiu sugrąžintas pas mano Valdovą, išties pas Jį manęs laukia tik tai, kas geriausia.” Bet Mes, be abejo, pranešim netikintiesiems, ką jie darė ir jie gaus paragauti didelės bausmės (kančių).” (Fussilat 41:50)

Komentuodamas apie šią eilutę Mudžāhid (رضي الله عنه) sakė: “Žmogus sako: ‘Ši malonė yra dėl mano (su)gebėjimų ir aš nusipelniau jos’.” Ibn Abbas (رضي الله عنه) paaiškina: “Žmogus teigia, kad ši malonė jam buvo skirta dėl jo įspūdingų ir išradingų sugebėjimų.”

Allah Aukščiausiasis sako:

“Jis sako: ‘Man tai buvo skirta tik dėl to, kad aš turiu išminties (dėl mano žinių turėjimo)’…”. (Al-Kasas  28:78)

Komentuodamas šią eilutę Katādah (رضي الله عنه) teigė: “Žmogus tvirtino, kad jam buvo skirta malonė dėl jo žinojimo kaip siekti naudos.” Kiti egzegetai komentavo apie šią eilutę sakydami: “Žmogus sako: ‘Man tai buvo paskirta todėl, kad Allah žino, kad aš to nusipelniau (ar esu vertas to)’.” Šis komentaras išlaiko tokią pačią reikšmę Mudžāhid komentarui: “Ta malonė man buvo skirta dėl mano garbės.”

Skyriaus aktualumas Tauchydo Knygai

Šis skyrius duoda suprasti, kad toks žmogaus tvirtinimas, kad jis nusipelnė Dievo malonės po sunkių išbandymų, yra prieštaringas tobulam monoteistiniam tikėjimui.

Žodžių frazės ir reikšmės

  • Ir  jeigu Mes jam leisim mėgautis: Reiškia skirsime jam tai.
  • Malone: Turtais ir sveikata.
  • Jeigu aš būsiu sugrąžintas pas mano Valdovą: Tai yra paprasčiausiai daroma jo hipotezė (prielaida), kad jeigu ateis Prisikėlimo Diena ir jis bus sugrąžintas pas Allah…
  • Pas Jį manęs laukia tik tai, kas geriausia: Toks žmogus teigia, kad jis gaus geriausią apdovanojimą iš Allah, nes jis galvoja, kad jis to nusipelnė šiame gyvenime ir kad tie jo nuopelnai nėra dėka Allah Malonės.

Bendra Korano eilutės reikšmė

Šioje eilutėje Allah Išaukštintasis teigia, kad kuomet žmogus yra išgyvenantis sunkumus ir yra sugniūždytas, jis nusižemina prieš Allah, sugrįžta pas Jį ir šaukiasi Jo, kad Jis  nutrauktų jam jo išbandymus (sunkumus ir nelaimes). Tačiau, kada žmogus nėra išbandomas sunkumų ir jo gyvenimas be jų, tokio žmogaus požiūris pasikeičia, todėl jis neigia Dievo Malonę, nedėkoja Jam, tvirtindamas, kad jis visa tai užsitarnavo dėka savo gabumų ir sunkaus darbo. Dar daugiau, toks nedėkingas žmogus padaro dar didesnę nuodėmę paneigdamas neišvengiamą šio gyvenimo trukmę ir Prisikėlimo Dieną. Jis taip pat teigia, kad jeigu būtų tariamas gyvenimas po mirties, jis ir toliau tęstų savo prašmatnų gyvenimą, kurio jis nusipelnė. Komentuodamas apie šiuos teiginius Šlovingasis Allah pabrėžia, kad tokio tipo žmonės, be jokios abejonės, sužinos apie savo bjaurius veiksmus ir darbus ir dėl to susilauks pačios skaudžiausios bausmės.

Išvados:

  • Žmogaus pareiga yra dėkoti Allah už Jo skirtas malones ir dovanas, ir  pripažinti, kad šias malones jam paskyrė išskirtinai Jis.
  • Tai yra draudžiama asmeniui būti išpuikusiam. Jis turi būti įspėtas, kad nupaklaidintų savęs savo paties galia (gebėjimais ar pajėgumais).
  • Musulmono pareiga yra tikėti Prisikėlimo Diena.
  • Tai yra privaloma bijoti Allah bausmės, kuri bus įvykdyta pomirtiniame gyvenime.
  • Korano eilutė nurodo grasinimą tiems, kurie neigia Dievo malones ir dovanas.


*****

Abū Hureirah (رضي الله عنه) perdavė girdėjęs Pranašą (ﷺ) sakant:

“Allah nulėmė išbandyti tris asmenis iš Izraelio vaikų (izraelitų), iš kurių vienas buvo raupsuotas, kitas - aklas ir kitas - nuplikusia galva. Jis nusiuntė jiems angelą. Nuėjęs pas raupsuotąjį, jis tarė: ‘Kokio dalyko tu trokštum labiausiai?’ Jis atsakė: ‘Geros spalvos ir geros odos, nes žmonės nuo manęs nusisuka, dėl mano atstumiančios išvaizdos.’ Angelas palietė jį ir jis pagijo, ir jam buvo skirta gera spalva ir jo oda patapo graži. Angelas jo paklausė: ‘Kokio turto (nuosavybės) tu norėtum labiausiai?’ Jis atsakė: ‘Kupranugarių (ar karvių).’ (Ishāk, vienas iš chadisų perdavėjų dvejojo ar raupsuotas žmogus troško kupranugarių ar karvių). Todėl jam buvo duota nėščia kupranugarė ir angelas jam pasakė: ‘Lai Allah tave palaimina su tuo.’ Po to angelas nuėjo pas nuplikusį vyrą ir paklausė jo: ‘Kokio dalyko tu trokštum labiausiai?’ Jis atsakė: ‘Aš norėčiau gerų plaukų ir aš norėčiau būti išgydytas nuo šios ligos, nes aš esu žmonėms atstumiantis.’ Angelas jį palietė ir jis  pasveiko, ir jam buvo duoti geri plaukai. Angelas paklausė jo: ‘Kokio turto tu norėtum labiausiai?’ Jis atsakė: ‘Karvių.’ Tai angelas jam davė nėščią karvę ir pasakė: ‘Lai Allah tave palaimina su tuo.’ Tada angelas nuėjo pas aklą vyrą ir paklausė jo: ‘Kokio dalyko tu trokštum labiausiai?’ Jis atsakė: ‘Aš norėčiau, kad Allah sugrąžintų man regą, tai aš galėčiau matyti žmones.’ Angelas palietė jo akis ir Allah jam sugrąžino regėjimą. Angelas jo paklausė: ‘Kokio turto tu norėtum labiausiai?’ Jis atsakė: ‘Avies.’ Angelas jam davė nėščią avį. Vėliau, visi trys gyvuliai atsivedė jauniklių, ir jie dauginosi ir jų tiek prisiveisė, kad vienas iš jų (tų trijų vyrų) turėjo visą kaimenę (bandą) kupranugarių užpildančių visą slėnį, ir kitas turėjo kaimenę avių užpildančių visą slėnį, ir kitas turėjo avių užpildančių visą slėnį. Tada angelas, pakeitęs savo išvaizdą į raupsuoto žmogaus, nuėjo pas tą (buvusį) raupsuotąjį  ir pasakė: ‘Aš esu neturtingas žmogus, kuris prarado visą savo turtą keliaudamas. Todėl niekas nepatenkins mano reikmių, išskyrus Allah ir po Jo - tu. Vardan Allah, kuris tau skyrė tokią gražią spalvą ir odą, ir tiek daug turto, aš prašau tavęs man duoti kupranugarį, kad aš galėčiau pasiekti kelionės tikslą.’ Vyras jam atsakė: ‘Aš turiu daug įsipareigojimų (todėl aš negaliu tau duoti).’  Angelas jam pasakė: ‘Aš manau, kad aš žinau tave. Ar tu nebuvai tas raupsuotas vyras nuo kurio nusigręždavo žmonės? Ar tu nebuvai vargšas ir Allah skyrė tau visa tai?’ Jis atsakė: ‘(Visa tai netiesa), aš gavau šį turtą kaip palikimą iš protėvių.’ Angelas jam atsakė: ‘Jeigu tu sakai netiesą, tada lai Allah padaro taip, kad tu pataptum tokiu, kokiu buvai anksčiau.’ Po to,  angelas, nuplikusio žmogaus išvaizda, nuėjo pas (buvusį) pliką vyrą ir pasakė jam tą patį, ką jis pasakė pirmajam ir jis  taip pat atsakė jam tuo pačiu, kuo atsakė pirmasis. Angelas jam pasakė: ‘Jeigu tu sakai netiesą, tada lai Allah padaro taip, kad tu pataptum tokiu, kokiu buvai anksčiau.’ Tada Angelas aklo žmogaus pavidalu nuėjo pas (buvusį) aklą vyrą ir pasakė: ‘Aš esu neturtingas žmogus, kuris prarado visą savo turtą keliaudamas. Todėl niekas nepatenkins mano reikmių išskyrus Allah ir po Jo - tu. Aš prašau tavęs Vardan To, Kuris sugrąžino tau regėjimą, duoti man avį, kad su jos pagalba aš galėčiau pasiekti kelionės tikslą.’ Vyras atsakė: ‘Be abejo aš buvau aklas ir Allah sugrąžino man regėjimą. Aš buvau neturtingas ir Allah mane padarė turtingu, todėl imk ką tik nori iš mano turto. Prisiekiu Allah, kad aš tavęs nesustabdysiu imant tiek, kiek tau reikia iš mano turto, kurį tu imsi vardan Allah.’ Angelas atsakė: ‘Turėkis savo turtą. Tu buvai išbandytas ir Allah yra patenkintas tavimi ir Jis yra užsirūstinęs ant tavo dviejų kompanionų’.” [1]


Žodžių frazės ir reikšmės

  • Ishāk, vienas iš chadisų perdavėjų dvejojo: Jis yra Ishāk Ibn Abdullāh Ibn Abū Talcha, vienas iš šio chadiso perdavėjų.
  • Išbandyti: Išbandyti juos skiriant jiems malones (dovanas), kad pamatyti ar jie dėkos Jam už jas, ar ne.

Bendra chadiso reikšmė

Pranašas (ﷺ) pasakoja nutikimą apie tris vyrus. Kiekvienas iš jų turėjo kažkokį trūkumą ir kentėjo skurdą. Allah Iškilmingasis norėjo (nulėmė) juos išbandyti ir todėl Jis jiems skyrė pagyjimą ir nemažą turtą. Tada Allah nusiuntė kiekvienam iš jų vieną ir tą patį angelą, kuris pasirodė jiems su tokia išvaizda, kokia jie buvo anksčiau prieš pagyjimą (t.y. apsimetųsį vargšu ir raupsuotą, aklą ir pliką). Šitas angelas maldavo kiekvieno iš jų pagalbos, kurios dėka jų tikrosios charakteristikos buvo išviešintos (atskleistos). Tik aklas vyras atpažino dieviškasias malones paskirtas jam ir jis pripažino, kad jos jam buvo skirtos nuo Allah. Tokiu būdu Dievo teisė buvo įvykdyta atsakant už Jo malones. Atitinkamai, toks žmogus laimėjo Viešpaties pasitenkinimą. Priešingai, kiti du vyrai nebuvo dėkingi Allah už Jo malones ir jie išsigynė Jo Malonės, todėl jie nusipelnė Jo rūstybės.

Chadiso aktualumas skyriui

Šis chadisas parodo kontrastą tarp tų, kurie yra nedėkingi už dieviškasias malones ir tų, kurie yra dėkingi.

Išvados:

  • Musulmono pareiga yra būti dėkingam Viešpačiui už Jo malones ir išmokėti tokią piniginę sumą, kokią Allah jam nustatė esant privalomaja.
  • Musulmonams yra draudžiama būti nedėkingiems už Allah malones arba susilaikyti nuo tam tikros piniginės sumos mokėjimo, kurį Allah jiems nustatė.
  • Tai yra leistina asmeniui pasakoti apie likimus žmonių gyvenusių anksčiau su tikslu, kad jie duos naudos su juose esančiomis istorijomis.
  • Kartais Allah išbando Savo tarnus skirdamas jiems malones.
  • Tai yra leidžiama sakyti: “…su Allah valia (pagalba) ir po to su tavo.”


Išnašos: 

[1] Al-Bukchārī (3464) ir Muslim (2964)

(Knygos puslapiai 365-370)



Papildomi šaltiniai Anglų kalba audio:











Friday, January 13, 2017

Skyrius Nr. 47 - Pasijuokimas iš Dievo apreiškimų ar pranašų



Allah Išaukštintasis sako:

“Ir jeigu jūs paklausite jų, be abejo jie atsakys: “Mes tik šnekučiavomės ir nerimtai kalbėjom…”. Sakyk:  “Ar jūs ne Allah ir Jo eilutes, ir Jo Pasiuntinį išjuokėt?”” 
(Koranas, At-Taubah 9:65)

Skyriaus aktualumas Tauchydo Knygai

Šis skyrius pateikia verdiktą tiems, kurie juokiasi iš Allah Vardų, Kilniojo Korano arba Jo Pranašo. Juokimasis ar pasišaipymas iš jų yra tolygus netikėjmui, kuris anuliuoja monoteistinį tikėjimą.

 Žodžių frazės ir reikšmės

  • Ir jeigu jūs paklausite jų: Adresatas yra Pranašas (ﷺ) ir įvardis “jų” reiškia veidmainius. Šiame kontekste Pranašui (ﷺ) yra liepiama paklausti veidmainių apie jų pasišaipymą iš Allah Pranašo (ﷺ) ir Korano.
  • Be abejo jie atsakys: Išreikšdami Pranašui (ﷺ) nenuoširdų pasiteisinimą (atsiprašymą).
  • Šnekučiavomės ir nerimtai kalbėjom: Veidmainiai teigs, kad jie neketino išsižadėti ar pasišaipyti iš Allah, Korano ir Allah Pasiuntinio (ﷺ).
  • Sakyk:  “Ar jūs ne Allah ir Jo eilutes ir Jo Pasiuntinį išjuokėt?: Tai yra dieviškasis paliepimas Pranašui (ﷺ) informuoti tuos veidmainius išbarimo forma, kad jų atsiprašymas jiems nieko neduos priešais Allah.

Bendra Korano eilutės reikšmė

Šioje eilutėje Allah informuoja Pranašą Muchammedą (ﷺ), kad jeigu jis (ﷺ) paklaustų tuos veidmainius apie jų pasišaipymą iš islamo religijos žodžiais konstatuojančiais netikėjimą, tai jie išsigintų, kad jie neketino neigti ar pašiepti jos, kad jie tik norėjo pajuokauti. Tačiau jų atsiprašymas jiems nieko neduos priešais Allah.

Korano eilutės aktualumas skyriui

Ši eilutė kartu su po ja sekančia eilute, toje pačioje suroje,  paliudija netikėjimo įvykdymą tiems, kurie šaiposi iš maldavimų skirtų Viešpačiui, Jo Pasiuntinio ar Kilniojo Korano.

Išvados:

  • Šaipymasis iš Allah, Jo ajatų (eilučių, ženklų, apreiškimų), Pranašo (ﷺ), arba Korano yra poelgis išreiškiantis netikėjimą.
  • Tas, kas įvykdys netikėjimą ir tvirtins nieko neišmanantis apie tai, jo pasiteisinimas nebus pripažintas.
  • Žmogaus pareiga yra rodyti didelę pagarbą maldavimams skirtiems Viešpačiui, Jo Knygai ir Jo Pranašui (ﷺ).
  • Tas, kas ištaria žodžius išreiškiančius netikėjimą yra laikomas netikinčiu, netgi jeigu jis ir iš tikrųjų netiki pilnai tuo ką sako.

*****

Ibn Umar, Muchammed ibn Ka’b, Zaid ibn Aslam ir Katādah perdavė:

“Vieną dieną, per Tabūk mūšį, vienas žmogus, turėdamas omeny Pranašą (ﷺ) ir Kilniojo Korano recituotojus (jo kompanionus), tarė: “Mes nesam matę tokių godžių (išalkusių), meluojančių ir bailių žmonių, kaip tie Korano recituotojai.” Auf ibn Mālik jam atšovė: “Tu kalbi melą ir tu esi niekas kitas, bet vaidmainis. Aš pranešiu tai Allah Pasiuntiniui (ﷺ).” Ir jis nuėjo pranešti tai Pranašui (ﷺ), tačiau jis sužinojo, kad apreiškimas jį pasiekė anksčiau už jam pranešant. Todėl, tas veidmainis nuėjo pas Pasiuntinį (ﷺ), kai jis buvo išsiruošęs kelionei ir sėdėjo ant savo kupranugario. Priėjęs prie jo, jis tarė: “O Allah Pasiuntiny, mes tik šnekučiavomės ir nerimtai kalbėjomės (žaidėm su žodžiais) kelionėje, kad nebūtų nuobodu (kad greičiau laikas praeitų).” Ibn Umar pasakė: “Aš atsimenu jį įsikibusį į Pranašo (ﷺ) kupranugario diržą, grublėti akmenys atsimušė į jo kojas jam bėgant, ir jis sakė: “Mes tik šnekučiavomės ir nerimtai kalbėjom (žaidėm su žodžiais)”.” Tačiau Pranašas (ﷺ) jam pasakė: “Ar jūs ne Allah ir Jo eilutes, ir Jo Pasiuntinį išjuokėt? Neieškok pasiteisinimų, tu išsižadėjai tikejimo po to, kai įtikėjai…”. Allah Pasiuntinys (ﷺ) net nežvilgterėjo į tą vyrą, nei jis ištarė daugiau nei tai, kas jam buvo apreikšta tose eilutėse.”

Trumpos biografijos

  • Ibn Umar yra Abdullāh Ibn Umar Ibnul Khattāb (رضي الله عنه); telaimina jį Allah.
  • Pilnas Muchammed Ibn Ka’b vardas yra Muchammed Ibn Ka’b Ibn Suleimān Al-Kurazī Al-Madanī (رضي الله عنه). Jis buvo patikimas mokslininkas. Jis mirė 120 metais po Hidžros; telaimina jį Allah. 
  • Zaid Ibn Aslam (رضي الله عنه) buvo Umar Ibnul Khattāb vergu. Jis buvo gerai žinomas patikimas mokslininkas. Jis mirė 136 metais po Hidžros, telaimina jį Allah.
  • Pilnas Katādah vardas yra Katādah Ibn Du’āmah As-Sudūsī (رضي الله عنه). Jis buvo egzegetas ir chāfid (حافظ - tas, kuris mokėjo mintinai visą Koraną). Jis mirė kažkur apie 117 metais po Hidžros; telaimina jį Allah.
  • Pilnas Auf vardas yra Auf Ibn Mālik Al-Ašdžā’ī (رضي الله عنه). Pirmasis mūšis kuriame jis dalyvavo buvo Khaibar. Būrys pasekėjų pirmtakų perdavė apie jį keletą perdavimų. Jis mirė 73 metais po Hidžros; telaimina jį Allah.

Žodžių frazės ir reikšmės

  • Recituotojai: Tie, kurie recituoja Koraną ir jiems yra žinoma ajatų reikšmė.
  • Bailių žmonių: Čia turima omeny tada, kada jie yra akistatoje su priešu.
  • Diržą: tai yra dirželis, kuriuo užveržiamas bagažas ant kupranugario nugaros.

Bendra chadiso reikšmė

Šio chadiso perdavėjai kalba apie veidmainius, kurie dėl savo netikėjimo ir pavydo (pagiežos) blogai atsiliepė apie Pranašą (ﷺ) ir jo kompanionus ir pasišaipė iš jų. Tačiau Allah išviešino veidmainių blogus ketinimus per jų pačių kalbą. Dievobaimingi tikintieji išgirdę tokias siaubingas veidmainių kalbas išreiškė didelį nepasitenkinimą. Vienas iš jų, jausdamas didelį pavydą savo religijai (dėl tokio paniekinimo), nuėjo informuoti apie tai Pranašą (ﷺ) ir jis tai darė vardan Allah, siekdamas Jo malonės. Allah, kuris žino visas paslaptis ir nematomus, užslėptus dalykus, girdėjo jų kalbas ir Jis apreiškė tai Muchammedui (ﷺ) prieš kol jį pasiekė jo kompanionas. Allah Šlovingasis paskelbė tuos veidmainius netikinčiaisiais ir laikė jų pasiteisinimus (ir atsiprašymus) nepriimtinais. Tada vienas iš tų veidmainių atėjo pas Pranašą (ﷺ) atsiprašyti. Tačiau, Pranašas (ﷺ) laikydamasis Allah paliepimo, nepriėmė tokio atsiprašymo ir nepridėjo prie to nieko daugiau, bet tik parecitavo Korano ają apreikštą jam, išreiškiančią veidmainių papeikimą. Šis perdavimas interpretuoja prieš tai paminėtą Korano eilutę.

Išvados:

  • Perdavime minima eilutė paviešina veidmainių priešiškumą ir nepasitenkinimą, kurį jie laiko Viešpačiui, Jo Pasiuntiniui ir tikintiesiems.
  • Tas, kas pašiepia Allah, Jo eilutes ir Jo Pasiuntinį yra laikomas netikinčiu, netgi jeigu jis tik ketino pajuokauti.
  • Pranešimas atsakingiesiems asmenims apie nusikaltimus atliekamus labai nepaklusnių asmenų tam, kad juos sustabdyti nuo to, nėra apkalbinėjimas ar paslapčių išviešinimas. Išties tai yra poelgis skirtas vardan Allah, Jo Pasiuntinio (ﷺ), musulmonų lyderių ir eilinių žmonių.
  • Musulmonus reikia mokinti, kas yra Allah ir Jo Pasiuntinio (ﷺ) priešai.
  • Kai kurie pasiteisinimai negali būti pripažinti (ar pateisinami).
  • Musulmonai turi sergėtis nuo veidmainiškumo, kadangi Aukščiausiasis Allah paliudijo, kad tie veidmainiai tikėjo Juo prieš ištardami tuos netikėjimo žodžius. 
  • Šaipymasis iš Allah, Jo Pasiuntinio ar Korano anuliuoja asmens tikėjimą Viešpačiu, netgi jei tas asmuo realiai netiki tais ironiškais pasakymais.

(Knygos puslapiai 359 - 363)


Papildomi šaltiniai Anglų Kalba Audio:

Audio lecture by Abu Iyaad Amjed Rafiq - learnaboutislam.co.uk