Skyrius Nr. 19
Allah šlovinimas prie šventųjų paminklo
“ Umm Salamah užsiminė pranašui (taika ir ramybė jam) apie bažnyčias Abisinijoje, iškabintas paveikslais ir pilnas statulų . Jis (taika ir ramybė jam) pasakė: “Kai pranašas arba religingas žmogus tarp jų miršta, jie pradeda garbinti jų kapą, statydami jų garbei statulas ar paminklus su įvairiausiomis nuotraukomis . Dievo nuožiūra tokie žmonės yra patys blogiausi iš visų būtybių.”
Komentuodamas šį chadisą , šeichas Islam Ibn Taimijja رحمه الله pasakė:
“Jie atlieka dvi pačias didžiausias nuodėmes: statydami pamiklus jų garbinimui ant kapo ir statulas su jų atvaizdais.”
Šiuo chadisu yra aiškiai parodoma, kad Dievo šlovinimas prie kapo yra uždraustas, kad įkūrimas šlovinimo vietos ant kapo ar prie jo yra uždraustas, ir kad tai atlieka krikščionys.
“Kai pranašas buvo mirties patale, jis užsidengė antklode veidą kol nebegalėjo prakvėpuoti, tada jis atsidengė veidą ir pasakė: “Lai Allah prakeikimas yra ant žydų ir krikščionių už tai, kad jie padarė šlovinimo vietas ant savo pranašų kapų.” Jis taip pasakė, kad įspėtų savo pasekėjus nuo to kaip jie (žydai ir krikščionys) elgėsi. Kadangi būtent dėl to, jeigu jo kapas būtų už jo namų, būtų bijoma, kad jo kapas nepataptų garbinimo vieta.”
“ Aš girdėjau pranašą (صلى الله عليه وسلم), penkias dienas prieš mirtį, sakantį:” Aš prisipažįstu prieš Allah, kuris iš jūsų man artimiausias draugas. Iš tikrųjų, Allah mane laiko artimu Jo draugu (Khalil) taip kaip Abraomą. Jeigu aš pasirinkčiau ką nors iš savo tautos artimiausiu draugu , tai aš pasirinkčiau juo Abu Bakr.
Saugokitės! Gyvenusieji prieš jus, paversdavo savo pranašų kapus į garbinimo vietas. Būkite atsargūs! Neatlikite šlovinimo veiksmų ant kapų. Aš jums tai uždraudžiu.”
garbės Dievui, jis nutraukė bet kokią galimybę turėti kitą artimą draugą iškyrus Allah. Bet jeigu jis rinktųsi iš žmonių, tai artimiausiu draugu jis pasirinktų Abu Bakr رضي الله عنها. Toks Abu Bakr رضي الله عنها išskyrimas iš kitų parodo jo kilnumą ir tai sąlygojo jo paskirimą Kalifu (po pranašo mirties). Toliau, pranašas صلى الله عليه وسلم uždraudė sekti žydų ir krikščionių pėdomis , kurie perdėtai išaukština pranašus iki tokio lygio, kad jie atlieka šlovinimo veiksmus prie jų kapų ir tai yra politeistinis elgesys.
Komentuodamas priešankstinį chadisą , Šeichul-Islam Achmad Ibn Taimijjah pasakė:
“ Iš karto prieš mirdamas, pranašas (taika ir ramybė jam) uždraudė musulmonams atlikti garbinimo veiksmus prie kapų, ir papeikė tuos , kurie darė tokias nuodėmes. Panašiai, tokia pati taisyklė yra taikoma ir maldos atlikimui, nors ir nėra pastatytos mečetės, ir tai yra A’išos teiginyje:” Bet tai buvo bijoma , kad tai nepataptų garbinimo vieta”, ir kompanionai niekada nebūtų pastatę mečetės prie pranašo (taika ir ramybė jam) kapo.”
Taipogi, bet kuri vieta, kurioje yra nusistovėjęs maldos atlikimas yra vadinamas mečete, kur tai rašoma chadise:
“... ir žemė man ir mano kompanionams (bičiuliams) yra vieta maldos atlikimui ir apsivalymui.”
Achmad priskyrė prie stipriųjų šį Ibn Masūd رضي الله عنها chadisą:
“ Tarp pačių blogiausių žmonių yra tie, kurie sulauks Paskutinės Valandos būdami gyvi, ir tie, kurie atliks maldas kapuose.”
- Paskutinė Valanda: laikas iki pasaulio pabaigos, milžiniškos šmėklos (žvėries) pasirodymas, saulės iš vakarų pakilimas ir kiti ženklai.
No comments:
Post a Comment