Salafija

Salafija

Sunday 29 December 2013

Skyrius Nr.4 - Kvietimas liudyti, kad nėra nieko verto garbinime, išskyrus Allah





Skyrius Nr.4

Kvietimas liudyti, kad nėra nieko verto garbinime, išskyrus Allah

Allah Aukščiausias sako:

"Tu sakyk (o Muhammed): "Tai yra mano kelias (būdas); aš kviečiu nuovokiai garbinti Vieną Dievą, aš ir tie , kurie su manimi. Visagalis yra Allah, ir aš esu ne iš tų, kurie priskiria Jam bendrininkus, ir aš nesu vienas iš politeistų". (12:108)

قُلۡ هَـٰذِهِۦ سَبِيلِىٓ أَدۡعُوٓاْ إِلَى ٱللَّهِ‌ۚ عَلَىٰ بَصِيرَةٍ أَنَا۟ وَمَنِ ٱتَّبَعَنِى‌ۖ وَسُبۡحَـٰنَ ٱللَّهِ وَمَآ أَنَا۟ مِنَ ٱلۡمُشۡرِكِينَ (١٠٨)


Visagalis Allah, perduodamas pranašui (taika ir ramybė jam) šias ajas (korano eilutes), liepia kviesti į Vieno Dievo garbinimą, su vidine nuovoka ir supratimu, gražiai ir išmintingai pamokslaujant.

Pranašas (taika ir ramybė jam) siųsdamas Mu'ad į Jemeną jam pasakė:"Sutikęs Knygos Žmones [1], pirmiausia juos kviesk į vieno Dievo garbinimą ir kviesk juos liūdyti, kad niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Allah".


Ir kitame hadise:

" Pabrėžk jiems Vieno Dievo garbinimą, Dievo vienumą (Tauhid). Jeigu jie tau paklus, sakyk, kad Dievas jiems paskyrė melstis penkis kartus per dieną ir naktį. Jeigu ir tam paklūs, liepk jiems mokėti zakah [2], kuris bus paimtas iš turtingųjų ir paskirstytas tarp neturtingųjų. Jei jie ir tam paklus, tada būk atsargus imdamas geriausią iš jų turto, ir saugokis nuo maldų iš tų, kurie kentėjo nuo neteisybės, kadangi tarp jų maldų ir Dievo nėra šydo". 
(Al Bukhari ir Muslim , chadisai 1389/1425)

[1] Knygos Žmonės - žydai ir krikščionys, tie , kuriems buvo siųsti pranašai su apsireiškimais , Šventais Raštais.


[2] Zakah - fiksuotas mokestis, paskaičiuotas nuo esamo turto ir mokamas kiekvieno musulmono, kurio turtas yra pasiekęs tam tikrą kiekį, vadinamą nisab (nisab-tai yra minimalus turto kiekis , nuo kurio jau pradedama skaičiuoti pašalpa).

Chadiso apibūdinimas


Prieš išleidžiant Mu'ad į Jemeną, kaip kvieslį (į vieno Dievo garbinimą) ir instruktorių, mokyti žmonių islamo principų, pranašas (taika ir ramybė jam) pamokė jį, kaip kviesti Jemeno žmones į islamą. Pranašas informavo Mu'ad, kad jis susidurs su žydais ir krikščionimis, kurie gerai išmanys religiją ir bus patyrę debatuose. Pranašas (taika ir ramybė jam) ragino Mu'ad būti gerai pasiruošusiam su jais argumentuose, kad išsklaidytų jų įtarinėjimus ir abejones. Su pranašo (taika ir ramybė jam) patarimais, Mu'ad buvo pasiruošęs šiai svarbiai misijai. Pirmiausia jam buvo liepta ištaisyti jų tikėjimo principus. Įsisavinus teisingą tikėjimą, jiems buvo liepta reguleriai melstis. Įvykdžius šias sąlygas, jiems buvo liepta šelpti varginguosius su užuojauta ir padėka Dievui, Išaukštintas Jis! Tuomet Mu'ad buvo įspėtas dėl zakah ir atsargumo imant geriausią iš jų turto. Jam buvo liepta imti zakah iš jų paprasto turto. Galiausiai jam buvo liepta būti sąžiningu ir teisingu jų atžvilgiu, ir vengti priespaudos, kad išvengtų prislėgto žmogaus maldų, į kurias būtų be abejo atsakyta.


Sahl Ibn Sa'd (ramybė jam) sakė:


"Khaibar mūšio dieną pranašas (taika ir ramybė jam) sakė:


"Rytoj, aš duosiu vėliavą tam asmeniui, kuris myli Dievą ir jo pranašą, ir tam, kuriam Allah duos pergalę". Kompanionai praleido visą naktį svarstydami, kam bus įteikta vėliava. Jie nekantraudami nuėjo pas pranašą iš ryto ir kiekvienas iš jų troško tos vėliavos. Pranašas  (taika ir ramybė jam) paklausė:
" Kur yra Ali bin Abi Talib?" Jie atsakė:" Jis serga akių liga". Tuomet jis buvo iškviestas ateiti. Allah pranašas  (taika ir ramybė jam) jam spjovė į akis ir meldėsi dėl jo, ir jis buvo išgydytas, toks, kaip kad ir nebūtų sirgęs. Pranašas jam įteikė vėliavą ir pasakė:"Eik pas juos kantriai ir ramiai. Įžengęs jų žemėn kviesk juos į islamą ir į tai, kas yra jiems Dievo liepta. Dėl Dievo, jei nors vienas iš jų priims islamą, tai yra tau geriau už raudonus kupranugarius (arabų pats vertingiausias turtas)."

(Sachich Al Bukchari (2942) ir Muslim (2406)) 


Bendras chadiso apibūdinimas


Pranašas (taika ir ramybė jam) pranešė gerą žinią kompanionams, kad sekančią dieną jie įgaus pergalę prieš žydus dėka vieno kilnaus vyro, kuris buvo ištikimas Allah ir jo pranašui (taika ir ramybė jam). Kiekvienas kompanionas troško būti tuo garbingu vyru. Susirinkus visiems ryte, pranašas  (taika ir ramybė jam) paklausė apie Ali Ibn Abu Talib , kuris nepasirodė dėl akių ligos. Jam atėjus, pranašas (taika ir ramybė jam) spjovė jam ant akių, ir taip jis buvo iš karto  išgydytas. Po to , pranašas (taika ir ramybė jam) jam liepė kartu su musulmonų kariuomene ramiai artintis prie priešų tvirtovės. Kai jie prisiartino, pranašas (taika ir ramybė jam) liepė kompanionui Ali pakviesti priešus į islamą-Vieno Dievo garbinimą. Jeigu jie priimtų jo kvietimą, tada jam reiktų informuoti juos apie kiekvieno musulmono pareigas. Pabaigai, pranašas (taika ir ramybė jam) pabrėžė kvietimo į islamą svarbą, kad tai yra daug geriau negu šio pasaulio turtai. Ir koks didelis apdovanojimas yra tiems, kurie kviečia kitus į Tiesų Kelią. Šis hadisas akcentuoja islamo religijos propagavimą ir atlygį tiems, kurie taip daro.


 Svarbūs pastebėjimai šiame skyriuje


1) Ali Ibn Abu Talib taurumas, stabilus atsidavimas Dievo religijai, jo ištikimybė ir nuolankumas Dievui ir pranašui Muhammed (taika ir ramybė jam).


2) Kompanionai tarpusavyje buvo linkę varžytis savo žygdarbiais.

3) Musulmonams yra privaloma rodyti geras manieras netgi karo metu.

4) Imamas  turėtų liepti savo vadovams su įkaitais (priešais) elgtis švelniai neparodant savo silpnybių ar jėgos trūkumo.

5) Prieš įžengiant į mūšio lauką su priešais, musulmonai privalo pakviesti juos į islamą.

6) Pakvietus ne-musulmonus į islamą, musulmonai turėtų pristatyti islamiškus pamokymus palaipsniui. Pirmiausia juos reikia kviesti garbinti Vieną Dievą, o vėliau įgyvendinti penkis islamo stulpus (liudijimas-šahada, malda, zakah-šelpimas, pasninkas per Ramadaną,Hidžra-piligrimystė).

7) Dosnus apdovanojimas tiems, kurie su Allah valia atveda į islamą nemusulmonus.

8) Šis hadisas įrodo, kad Muhammed (taika ir ramybė jam) buvo Dievo pranašu, dviejose vietose: pergalės prieš žydus išpranašavimas ir akių išgydymas pranašo seilėmis.

9) Musulmonui yra privaloma tikėti į Dievo paskirtą likimą. Tai parodo, tas faktas, kad vėliava buvo skirta Ali ibn Abu Talib su Dievo valia, nors kiekvienas iš kompanionų turėjo tokią galimybę.

Vertimas darytas iš knygų :’‘Kitab At-Tauhid’’ Sheikh-ul- Islam Muhammed Abdul-Wahhab; “Concise commentary of the book of Tauhid’’ Sheikh Salih Fauzan .


    Linkas į Tawhyd Muhammed Abdul- Wahab anglų kalba


Visi tauchydo skyriai


                                  
   

No comments:

Post a Comment