Salafija

Salafija

Saturday 28 December 2013

Paklusnumas vadovams yra privalomas laikantis to, kas Dievui yra miela ir mylima (Šarch as Sunnah; psl. 220-226)

Autorius, telaimina jį Allah, pasakė: Yra privaloma klausyti (Musulmonų) vadovų ir paklusti jiems tame, kas yra miela ir mylima Dievui. Ir tas, kuris pataps Kalifu pagal žmonių konsensusą (vieningą sutarimą) ir jų pasitenkinimą juo, tai jis yra laikomas tikinčiųjų lyderiu (vadu). Yra neleistina nei vienam praleisti naktį,  nepalaikius jo vadovu, nepaisant to ar jis yra doras ar amoralus.

Komentaras

Tai yra Ahl as Sunnah wa al-Džamaa’ah fundamentalus principas Dievo Knygoje ir Pranašo saaw Sunnoje klausyti ir paklusti Musulmonų vadams. Aukščiausiasis Allah sako:

“ O jūs, kurie įtikėję! Pakluskite Allah ir pakluskite Pasiuntiniui (Muhammed) ir tiems (musulmonams), kurie yra valdžioje...” ( Koranas, 4:59)


“Ir tiems” reiškia musulmonams. Pranašas saaw pasakė:



 “ Aš jums primenu prisibijoti Allah, klausyti ir paklusti netgi, jeigu tarnas jums būtų paskirtas vadu.” (Dalis hadiso iš Irbad bin Sariyah)

Kitame hadise:
“ Netgi jei ir Abisinijos vergas jums paskirtas vadu.” (Al-Bukhari, Muslim)

Ir dar kitame:
“ Netgi jeigu jis yra Abisinijos vergas su amputuotomis galūnėmis.” (Muslim)

Iki tol, kol jis valdžioje, paklusti jam yra privaloma tame, kas yra gėris. Tai yra vienas iš fundamentaliųjų principų akydoje (teisinga pažiūra tikėjime-sunnah). Tas, kuris maištauja prieš Musulmonų vadus, tas yra iš tų, kurie nubrido į žarijas. Toks asmuo yra arba Kharidži, arba Mutazili (šiitas), arba pasekėjas nepagrįsto kelio, priešingo Pranašo saaw Sunnai.

 Jo pasakyme: Yra privaloma klausyti (Musulmonų) vadų ir paklusti jiems tame, kas yra miela ir mylima Dievui.
Apibrėžtai; kas yra mylima Dievui ir su kuom Jis yra patenkintas. Kas liečia nepaklusnumą Jam, jie neturėtų tam paklusti. Pranašas saawpasakė:
“ Nėra paklusnumo būtybei nepaklustant Kūrėjui.”  (Perduota Imam Ahmed)
ir
“ Nėra paklusnumo būtybei nepaklustant Allah.” (al Bukhari ir Muslim, Ali hadise)

Taip pat Pranašas saaw pasakė:
“ Paklusnumas yra tiktai tame, kas teisinga.” (Al Bukhari ir Muslim)

ir
“Nėra paklusimo, jeigu nepaklustama  Dievui, paklusimas yra tik tame, kas yra gėris.” (Muslim)

Tai nereiškia, kad jeigu vadas palieps nuodėmiauti, jo vadovo sostas yra atimamas. Iš tikrųjų, asmuo neturėtų paklusti jam atliekant nuodėmę, bet jis turėtų jam paklusti tame, kas yra nenuodėminga. Jo vadovavimas išlieka ir turi būti paklustama tame, kas yra nenuodėminga.

Jo pasakyme: Ir tas, kuris pataps Kalifu pagal žmonių konsensusą (vieningą sutarimą) ir jų pasitenkinimą juo, tai jis yra laikomas tikinčiųjų lyderiu (vadu). “

Tai yra paaiškinimas, kaip yra suteikiamas asmeniui vadovavimas. Vadovavimas yra suteikiamas šiais būdais:
Pimasis būdas: ką yra paminėjęs autorius; tai yra, kad ką išsirenka musulmonai. Tačiau, kas turima omenyje, kad tai yra tie musulmonai, kurie renkasi vadovą, yra Ahl-ul-Hall wal-’Aqd ( žmonės su patirtimi ir išmanantys) mokslininkai, vadovai, valstybės veikėjai ir armijos vadai. Tai nereiškia, kad vadą išsirinkti gali kiekvienas, įskaitant vaikus, moteris, miesto gyventojus ir kaimiečius.
Iš žmonių yra reikalaujama paklusti ir sekti Ahl-ul-Hall wal-‘Aqd. Taigi, jeigu Ahl-ul-Hall wal-‘Aqd išsirenka vadovą, visiems likusiems žmonėms yra privaloma paklusti jam. Taip įvyko su Abu Bakr as Siddyk kalifatu.
Po Pranašo saaw mirties, kompanionai vienabalsiškai įsipareigojo ištikimybei Abu Bakr as Siddyk. Taigi, visa likusioji ummah (musulmonų tauta) sekė tais, kurie išsirinko as Siddyk. Niekam nebuvo leidžiama dalyvauti atrankoje. Kadangi tai yra viena iš specifinių Ahl-ul-Hall wal-‘Aqd  pareigų ir musulmonai pasirinko Abu Bakr (telaimina jį Allah), kuris buvo vienas iš geriausių tarp jų. Ši atranka yra pagrįsta įrodymais iš Allah Pasiuntinio saaw sunnos:

Pirmiausia: Abu Bakr yra absoliučiai pats geriausias iš jų tarpo; nei vienas tam neprieštarauja.

Antra: Allah Pasiuntinys saaw davė nuorodas jo kalifatui. Viena iš tų nuorodų yra, kada Pranašas saaw paskyrė pirmyn Abu Bakr vesti maldas vietoj jo (mihrabe- toje vietoje, kur Pranašas saaw stovėdavo ir vesdavo maldas) ir prisiimti Pranašo  saaw poziciją, jam esant nesveikatoj ( galutinėje, terminuotoje ligoje). Tai yra ženklas, kad jis yra jų lyderis Kalifate , taip pat kaip ir lyderis maldoje. Jie išsirinko Abu Bakr sakydami:
 “ Allah Pasiuntinys saaw yra patenkintas tavimi, kas liečia religiją, tai kodėl mes neturėtume būti patenkinti tavimi žemiškuose reikaluose?”
Taigi, jie įsipareigojo būti jam ištikimi ir kompanionai buvo vieningi šiuo klausimu. Tie, kurie tiesiogiai dalyvavo atrankoje ir tie, kurie ne, jie buvo palenkti į tai (priversti). Taip yra todėl, kad musulmonai yra laikomi kaip viena bendruomenė ir viena ranka.


Antrasis būdas: kada Abu Bakr buvo arti mirties, jis pasirinko ir paskyrė Umar bin al-Khattab vietoj savęs. Taigi, musulmonai tai girdėjo ir pakluso tam. Tai yra antrasis būdas suteikti vadovavimą. Tas, kuris yra valdžioje pasirenka globėją, kuris pratęs jo valdymą po jo mirties, kaip buvo praktikuota Abu Bakr pasirinkus Umar.

Trečias būdas: kada vienas iš musulmonų įsivyrauja tarp jų ir žmonės paklusta jo vadovavimui, tuomet jis yra jų vadas ir jų imamas. Kaip pavyzdys yra tai, kas nutiko Abdul-Malik bin Marwan, kada iškilo nesutarimas po Yazid bin Muawiyah mirties; Abdul-Malik bin Marwan bin al-Hakam perėmė kalifato reikalus. Jis buvo dosnus, ryžtingas ir stiprus. Allah suteikė žmonėms naudos per jį. Jam buvo duotas ištikimybės įžadas ir musulmonai klausė jo ir pakluso jam. Ir musulmonams  tame buvo gėris. Tokie yra būdai, kuriais (musulmono) vadovo jurisdikcija yra pripažįstama: arba per Ahl-ul-Hall wal-‘Aqd  atranką, arba per ankstesnio vadovo paskyrimą sekančiajam, arba kada vienas tarp jų patampa dominuojančiu ir patampa vadu, ir tuomet visi likusieji paklusta jam ir yra ištikimi jam, ir tai patampa neleistina nei vienam išsižadėti ištikimybės jam.

Jo pasakyme: pagal žmonių konsensusą (vieningą sutarimą)

Jūs neturėtumėte suprasti iš to, kad atranka yra skirta  visiems musulmonams. Tai yra vykdoma per Ahl-ul-Hall wal-‘Aqd konsensusą (sutarimą), kaip tai įvyko per Abu Bakr epochą ir Uthmaan Kalifatą, ir žmonės,  
 kurie jį išsirinko, buvo konsultacinis organas ir jie yra dešimt kompanionų, kuriems buvo perduota gera žinia, kad jie pateks į Rojų. Jie pasirinko jį, ir jo vadovavimas buvo patvirtintas. Niekas tam neprieštaravo; jie visi vienbalsiškai pritarė Uthmaan vadovavimui.

Jo pasakyme: Yra neleistina nei vienam praleisti naktį,  nepalaikius jo vadovu, nepaisant to ar jis yra doras ar amoralus.

Tai yra labai svarbus reikalas. Nei vienam nėra leidžiama sukilti prieš Musulmonų Bendruomenę (Jamaa’atul Muslimin), sulaužyti ištikimybę; ir jeigu jis taip elgsis “ir praleis naktį be imamo,” tikint jam esant imamu, toks asmuo 
“... be abejo nusiėmė sau nuo kaklo islamo kilpą.”

Imamas Muslim savo Sahihe perdavė hadise iš Abdullah bin Umar: “ tas, kuris miršta be ištikimybės įžado ant savo kaklo, tas pasimirė mirtimi tokia, kokia buvo Tamsos (neišmanymo) Dienomis. Al Mustadrak ala as Sahihain, Ibn Umar ir Hakim perdavime sakoma: “Tas, kuris maištauja prieš Džamaa’ah   per rankos ilgį, tas be abejo nusiėmė sau nuo kaklo islamo kilpą iki kol atsigręš atgal”. Jis pasakė: “ ir kuris pasimiršta be Džamaa’ah imamo, tuomet jo mirtis yra viena iš Tamsybės.”

Reiškia, kad jis buvo su musulmonais ir buvo su jais vienybėje, taip išeina, kad jis nutraukė santykius su musulmonais, jeigu jis maištauja prieš vadovą. Kilpa yra kaip antkaklis, kuris užmaunamas ėriukui ant kaklo ir laikomas grandine, kad šis nepasimestų. Musulmonų vienybė vadui yra panaši į tai. Taigi tas, kuris maištauja ir nustoja paklusti imamui, be abejonės, išsinėrė iš tos kilpos ir paviešino save pavojui pradingti, būti vilko pagrobtam ir pagrobtam velniškų geismų.
Tai nereiškia, kad žmogus yra netikintysis. Tačiau tai reiškia, kad jis atsiskyrė nuo Džamaa’ah. Jis yra kaip gyvulėlis, kuris atsiskyrė nuo bandos ir patapo lengvai pasiekiamu (pavogiamu), iškovotu ir nesuprastu.
Neturėtų taip sakyti asmuo: “Aš nebuvau pasižadėjęs, taigi aš neturiu imamo, iš tikrųjų tu esi vienas iš musulmonų, tai kai Ahl-ul-Hall wal-‘Aqd davė įžadą , tavo įžadas sekė automatiškai.




Temos papildymas 

Šeicho alimo Ahmed ibn Jahja An Nadžmi pagal Šarh as Sunnah Imam al Barbahaaree 

“ Tai yra Sunnah tvirtai laikytis Džamaa’ah. Tas, kuris trokšta kita nei Džamaa’ah ir nukrypsta nuo jo, tas yra toks, kuris nusimeta Islamo jungą sau nuo kaklo ir yra pražuvęs, lydintis kitus į pražūtį.”

Paaiškinimas:
Autorius sako: “ Tai yra Sunnah tvirtai laikytis Džamaa’ah. Tas, kuris trokšta kita nei Džamaa’ah...’’, reiškia, tai yra toks, kuris yra antipatiškas džamaa’a ir trokštantis kita negu tai, “... ir nukrypsta nuo jo, yra toks, kuris nusimeta Islamo jungą sau nuo kaklo ir yra pražuvęs, lydintis kitus į pražūtį.”

Ką autoriaus žodžiai ,“ Tai yra Sunnah tvirtai laikytis Džamaa’ah...” duoda suprasti ? Autorius (rachimahulla) pabrėžia faktą, kad tas, kuris tiki leidžiamumu maištauti prieš autoritetingą tvirtinimą (šaltinį), Džamaa’ah reiškia Musulmonų Džamaa’ah, tie , kurie yra po viena valdžia - tai jeigu jis tiki leidžiamumu maištauti, tuomet jis laikomas nukrypusiu nuo Sunnos, ir nukrypusiu nuo Džamaa’ah ir nusimetusiu Islamo jungą sau nuo kaklo ir pražuvusiu, lydinčiu kitus į pražūtį.

Kas yra tas jungas ? Tai yra virvė, kuri yra sujungta kitomis virvėmis išeinančiomis iš jos ir turinčios kilpą už kurios laikomasi. Todėl Islamiška Akyda ir islamiškos Tautos (ummos) vienybė turi statusą būti tarsi viena virvė, jungianti musulmonus. Tai tas, kuris nusipjauna tą virvę, t.y. nusiima tą kilpą sau nuo kaklo, tuomet jis be abejo paliko paklusnumą ir tuo pačiu paliko Džamaa’ah, ir jis yra pragaištyje, vedantis kitus su savimi į pragaištį.
O Allah tarne, tai yra tavo pačio nuožiūroje suprasti, kad atsisakymas paklusti Musulmonų lyderio vadovavimui - kurie patys savanoriškai   prisiekė jam būti ištikimi arba dėl kurio jie patys pakėlė kardus, versdami kitus jam paklusti - be abejo, yra neleistinas šioje situacijoje ir neleistina prieš jį kovoti.

Kokie apie tai yra įrodymai? Tokių įrodymų yra pilna, tiek Allah Knygoje ir tiek Pranašo saaw Sunnoje, ir Musulmonų mokslininkų nuomonės tuo reikalu vieningos.

Įrodymai iš Knygos:

“O jūs, kurie tikite! Pakluskite Allah ir Pranašui  , ir tiems , kurie yra valdžioje (musulmonai) “. (An Nisa :59)

Taigi Allah susiejo tuos , kurie valdžioje kartu su Savimi ir Savo Pranašu saaw , ir Jis padarė privalomu žmonėms paklusti jiems - kartu paklūstant Jam ir Jo Pranašui saaw - paklusti iki ribos, kuri nenuveda į nuodėmę, ir tai rodo, kad paklusti yra privaloma ir , kad neleidžiama maištauti prieš juos, ir neleidžiama rungtis dėl valdžios ar kurstyti prieš juos maištui, raginti sukilti. Ši aja yra aiški ir yra kitos ajos, kurios gali būti panaudojamos netiesiogiai įrodyti šiam akydos klausimui, kur Allah sako:
“ Ir laikykitės stipriai, jūs visi kartu, už Allah virvės, ir neatsiskirkite vieni nuo kitų tarpusavyje...” ( 3:103)

Ir kitur Allah sako:

“ Ir iš tiesų, tai yra mano Tiesus Kelias, tai sekite juo, ir nesekite kitais keliais, nes jie jus atskirs nuo Jo Kelio. Taip Jis jums paliepė, kad jūs būtumėte al-muttakūn (paklusnūs). (An’aam :153)

Šiose ajose Allah liepia laikytis už Jo virvės ir eiti Jo keliu, ir Jis uždraudė susiskaldymą. Jis pasakė pirmoje ajoje: ”Nesusiskaldykite tarpusavyje...” ir antroje ajoje: “ Ir nesekite kitais keliais, nes jie atskirs jus nuo Jo Kelio”. Tai parodo neleidžiamumą susiskaldyti ir to nelegalumą.

Tokių įrodumų Sunnoje yra daug. Vienas iš jų yra hadise, perduotame Ibn Abbes (nuo Pranašo saaw ):

“ Tie , kurie nepritaria vadovui dėl tam tikrų dalykų, turėtų būti kantrūs, nes tie , kurie palieka džamaa’ah per sprindį, numirs kaip ir tie Džehilijoje (priešislaminis nemokšiškumo laikotarpis). (Al-Bukhari ir Muslim)

Kitame perpasakojime:
“ Išties jis nusimetė Islamo kilpą (jungą) sau nuo kaklo”. (Sahih pagal  Albani, At-Tirmidi sunnan Sahih)


Al Bukhari ir Muslim rinkiniuose yra perduota Ubada bin As-Samit:
“ Mes davėme Pranašui  saaw ištikimybės įžadą jo klausyti ir jam saaw paklusti tiek sunkumuose, tiek  lengvume, ir patinkančiuose, ir nepatinkančiuose dalykuose, ir netenkinti jo autoriteto nebent  “ mes matysime jo atvirą netikėjimą (kufr) , kurio įrodymas bus iš Allah”. (Bukhari)

Imam Muslim rinkinyje yra perduota nuo Arfaja Al Kilaabi, kad Pranašas saaw yra pasakęs:

“ Kas beateitų pas jus, tuo tarpu kai jūs esate susivieniję po vienu žmogumi, siekdamas suskaldyti jūs ir išskirti. Jūs turėtumėte jam nukirsti galvą, kad ir kas jis bebūtų”.(Muslim)

Imam Ahmed (Al-Musnad) perduota Al Harith Al Aš’ari , kad pranašas saaw yra pasakęs:

“ Allah paliepė Jahja Ibn Zakarija penkis dalykus, kurių jam reiktų laikytis ir Izraelio žmonėms buvo  liepta jų laikytis taip pat. Gale to hadiso, Pranašas saaw sako: “ Aš jums paliepiu šiuos penkis dalykus, kuriuos man paliepė Allah: klausyti ir paklusti, laikytis tvirtai džamaa’ah, Hidžros (migracijos) ir  Džihado vardan Allah. Iš tikrųjų, tie , kurie palieka Džamaa’ah  per rankos sprindį, tie nusiėmė Islamo jungą nuo savo kaklo, nebent jie sugrįžo atgal...”

Imam Ahmed rinkiniuose perduota, kad Abu Dar perdavęs nuo Pranašo saaw :
“ Tas, kuris palieka Džamaa’ah per rankos sprindį, tas nusiėmė Islamo jungą sau nuo kaklo”. (Sahih pagal  Albani, At-Tirmidi sunna Sahih)

Sahih Muslim rinkiniuose perduota Ibn Omar girdėjusio Pranašą saaw sakantį:
“ Tas, kuris pasišalina su savo grupuote nuo paklusnumo Vadui (amirui), tas nesuras argumentų apsiginti Teismo Dieną prieš Allah, ir tas kuris pasimirs be ištikimybės priesaikos Amirui, tas pasimirs mirtimi tokia, kokia tie pasimirė Džehilijos dienomis.”

Al Bukhari ir Muslim perduota , kad Hudaifa Ibn Al-Jaman sakė:
“ Žmonės klausdavo Pranašo saaw apie gėrį , bet aš klausdavau Jo saaw apie blogį, kad nebūčiau to blogio “pagrobtas”. Tuomet aš paklausiau Pranašo saaw : “ O Allah Pranaše! Mes gyvenome neišprusime ir blogyje, tuomet Allah mums atnešė šį gėrį (islamą); ar po viso to gėrio bus koks nors blogis? “ Jis saaw pasakė: “ Taip”. Aš pasakiau: “ Ar po to blogio bus kas nors gero?” Jis saaw pasakė : “ Taip, bet tas gėris bus suterštas (netyras).” Aš paklausiau:” Koks bus tas užteršimas?” Jis saaw atsakė:” Kai kurie žmonės seks kita negu mano Sunnah ir skatins kitus ne su mano pamokymais. Tu pritarsi kai kuriems jų veiksmams ir nepritarsi kitiems”. Aš paklausiau: “ Ar po to gėrio bus koks blogis?” Jis saaw atsakė: “ Taip, tuomet bus šaukliai prie Pragaro Vartų, ir tie , kurie atsilieps į jų kvietimą, bus įmesti jų į Pragaro Liepsną.” Aš paklausiau:    “ Tai ką tu man lieptum daryti, jeigu aš gyvenčiau iki to laiko?” Jis saaw atsakė: “ Laikykis prie musulmonų grupės ir jų Imamo (vadovo)”. Aš paklausiau: “ Bet jeigu tuomet nebus nei musulmonų , nei Imamo?” Jis saaw atsakė: “ Tuomet nusigręžk nuo visų tų sektų, netgi jeigu tau reiktų įsikąsti į medžio šaknį iki kol tave ištiks  mirtis tokioje būsenoje.” (Al Bukhari)

Al Haafidh Ibn Hadžr savo knygoje “Fathul Baari” rašo: Al Aswad perdavime yra rastas priedas : “ Klausyk ir paklusk, netgi jeigu jis tau išperia nugarą ir atima tavo turtą” ir kitame Khalid Ibn Sabi perdavime rastame At -Tabaraani: “ Jeigu tu matai , kad Allah paskyrė Khalyfą (lyderį musulmonams) Žemėje, tuomet laikykis jo netgi jeigu jis tau ir pliekia nugarą, ir jeigu nėra Khalyfo, tuomet bėk.”





Šie yra įrodymai ir jų yra daugiau, kurie liepia klausyti ir paklusti tiems autoritetams jeigu jie yra musulmonai, ir kad nėra leistina maištauti prieš Imamą (vadą), jeigu jis praktikuoja maldas, nebent tas kuris maištauja pamatys atvirą kufr (netikėjimą) kaip įrodymą. Be to, tai vis tiek yra netinkama maištauti , nebent musulmonai turi pakankamai galios kovoti su lyderiu. Tokia yra Ahlus-Sunnah wal Džemaa’a akyda.



Vertimas darytas Noros.





No comments:

Post a Comment