Paklusti Vadui Visuose Dalykuose - Nėra Privaloma (Šarch as Sunnah; 247-251)

Autorius, telaimina jį Allah, pasakė: Jūs turėtumėte žinoti, kad tai yra negalima paklusti tame, kas sąlygoja nepaklusnumą Dievui. Niekas neturėtų liudyti už ar prieš islamo pasekėjus, remiantis pagal jų atliktus gerus ar blogus darbus. Kadangi jums yra nežinoma, kokioje būsenoje asmuo išeis iš gyvenimo. Turėkite vilties, kad Allah bus jam gailestingas  ir bijokite dėl jo. Jūs nežinote, koks gali jį apimti graužimasis ir apgailestavimas prieš mirtį, prieš sutinkant Allah, ir ką gali Dievas jam apreikšti tuo momentu, kada jis pasimirs tikinčiojo būsenoje (islame). Iš tikro, jūs turėtumėte tikėtis jam pasigailėjimo ir bijoti pasėkmių dėl jo nuodėmių jam, kadangi nėra nuodėmės, jeigu tarnas atgailavo už ją.

Komentaras

Jo pasakyme: “Jūs turėtumėte žinoti, kad tai yra negalima paklusti tame, kas sąlygoja nepaklusnumą Dievui.”

Tai ir yra ta išimtis, kada buvo minimas privalomas paklusnumas atsakingajam valdžioje, tačiau ne viskame. Iš tikro, jiems gali būti paklustama tik tame , kas yra nenuodėminga. Bet jeigu jie (esantys atsakingieji valdžioje) įsako nuodėmiauti (atlikti veiksmus, kurie lydi į nuodėmę), tuomet neturėtų būti tam paklustama.
Viename iš Pranašo   chadisų yra paminėta, kad Allah Pasiuntinys  paskyrė karo viršininką kompanionų komandai; kada jie buvo bepasitraukiantys, jis (viršininkas) jiems pasakė “pririnkite laužui medžio šakų.” 

Kada jie pririnko ir sunešė į krūvą, jis (karo viršininkas) pasakė: “Uždekite.” Kada jie uždegė, jis pasakė: “Įženkite ton liepsnon. Ar jūms Allah Pasiuntinys  nėra pasakęs: Klausyk ir paklusk?”
Bet, kai kurie iš jų atsakė: “Mes nepaklusome Allah Pasiuntiniui  išskyrus pabėgti nuo liepsnos. Tai kodėl mes turėtume į ją įžengti?” Taigi, jie atsisakė įžengti į tą liepsną. Kada žinia pasiekė Dievo Pasiuntinį , jis  pasakė:
“Be abejo, jeigu jie būtų įžengę, jie nebūtų išėję iš jos. Paklusnumas reikalingas tik tame kas yra teisinga. “

Pranašas  taip pat pasakė:

“Negali būti paklustama būtybei, kada tai yra nepaklustama Kurėjui.’’

Visagalis Allah yra pasakęs apie tėvus:

“Dėkok Man ir savo tėvams, pas Mane tau bus galutinė stotelė. Bet jeigu jiedu kovoja su tavimi…”

 Tai yra tėvai.

 “...versdami tave garbinti šalia Manęs kitus, apie kuriuos tau yra nežinoma, tuomet nepaklusk jiems tame, bet elkis su jais šiam pasauly nuoširdžiai, ir sek keliu su tais, kurie kreipiasi pas Mane atgailaudami paklusnume. Tuomet pas Mane jus visi sugrįšite, ir Aš jums pasakysiu, ką jūs darydavot.” (Koranas, 31:1415) 

 Tai nereiškia, kad paklusnumas atsakingajam valdžioja yra visiškas, net jeigu jis liepia žmonėms nuodėmiauti. Iš tikrųjų, tai reiškia, kad asmuo neturėtų paklusti tik toje nuodėmėje, ir paklusti tame, kame nėra įsimaišęs nepaklusnumas Dievui. Tokia yra reikšmė pasakyme “Negali būti paklustama būtybei, kada tai yra nepaklustama Kurėjui.’’ Neturėtų būti sakoma, kad Allah įsakė paklusti vadui viskame ir viskame rodyti nuoširdumą tėvams. Mes sakome, taip, Allah įsakė paklusti esantiems valdžioje ir būti nuoširdiems savo tėvams, bet tame, kas yra teisinga, kas neprieštarauja  kitiems Dievo įsakams.

Jo pasakyme: “Niekas neturėtų liudyti už ar prieš islamo pasekėjus,  remiantis pagal jų atliktus gerus ar blogus darbus."

Tai yra liudijimo klausimas, ar tam tikras asmuo pateks į Rojų, ar į Pragarą. Rojaus ir Pragaro užliudijimas kitam asmeniui negalimas, nebent  būtų remiamasi įrodymais iš Dievo Knygos ir Sunnos. Tačiau, jeigu asmuo yra doras tikintysis ir tai yra įrodoma, tai dar nereiškia, kad asmuo ir užbaigs šį gyvenimą tokiame statuse. Ir priešingai, tai taip pat negalima teigti, kad nuodėmiautojas ar netikintysis yra pasmerktas Pragaran, kadangi mes nežinome - galbūt  jis atgailaus. Pranašas  pasakė:

 “Išties, vienas iš jūsų užsiimsite darbais, kurie yra darbai nusipelniusiojo Rojaus, kada tarp jo ir Rojaus beliks atstumas per rankos ilgį, ir užrašytas likimas aplenks jį, tai jis užsiims darbais, kurie yra vedantys į Pragarą, ir taip įžengs į jį. Ir vienas iš jūsų užsiimsite darbais, kurie yra Pragaro Žmonių darbai, kada tarp jo ir Pragaro beliks atstumas per rankos ilgį, ir užrašytas likimas aplenks jį, tai jis užsiims darbais, kurie yra Rojaus žmonių darbai ir taip įžengs į jį.” (Al Bukhari ir Muslim, Sahih)

Veiksmai bus  įvertinami remiantis tuo, koks bus galutinis rezultatas. Niekam nėra žinoma pati pabaiga, išskyrus Allah, Žinančio nematomo-Aukščiausiojo Šlovingojo Valdovo.
Tačiau, mes bijome dėl nuodėmiautojų ir turime vilties paklusniesiems. Mes neteigiame kategoriškai. Iš tikro, mes dedame viltis paklusniesiems tarnams, ir bijome dėl nuodėmiautojų nedarydami jokių išvadų. Tai tiek, kas liečia tam tikrus asmenis.
Kalbant bendrai, mes galime kategoriškai teigti, kad tikintieji bus tarp Rojaus gyventojų ir, kad netikintieji bus tarp Pragaro gyventojų. Aukščiausiasis Allah 
apie Pragarą sako:

“... paruoštą netikintiesiems’’ (Koranas, 3:131)

Ir apie Rojų Allah sako:

“...paruoštą paklusniesiesiems-tikintiesiems” (Koranas, 3:133)

Šios ajos apibudina apie žmones bendrai. Bet kas liečia specifinį individą, tai yra paliekama Pačiam Aukščiausiajam ir Garbingajam. Tačiau, mes sprendžiame apie žmones iš to, ką matome ar kas yra matoma. Mes elgiamės su paklusniaisiais pagal tai, ką mes juose matome (kas yra akivaizdu) ir taip pat su nuodėmiautojais. Mes teisiame pagal tai ką matome, o ne pagal tai, kokia bus galutinė stotelė ar galutinis režultatas, nes tai yra Dievo Rankoje, Šlovingojo ir Aukščiausiojo.

Vertė Nora.