Salafija

Salafija

Saturday 28 March 2015

Šeichas Salih Al-Fauzan apie pasikliovimą ir priklausomybę knygomis ir internetu siekiant žinių




Kovo 12, 2015m. Vertėjas Ovais Al-Hašimi

Saudi Arabijos universitete, po savo paskaitos apie Būvimą Tvirtu ir Tiesiu (Sąžiningu)  Allah Religijos Atžvilgiu,  Šeichas Salich b. Fauzan Al-Fauzan buvo paklaustas sekančio klausimo: 
AR STUDENTUI, SIEKIANČIAM ŽINIŲ, KURIS STUDIJUOJA ŠIAME UNIVERSITETE,  YRA LEIDŽIAMA  IMTI ŽINIAS IŠ INTERNETO? Klausiantysis sako, kad jis patarė jam, bet jis sako, kad kai kurie mokslininkai  tai leidžia.
Atsakymas: Žinios, žinojimas neturi būti imami iš interneto, garso įrašų ar knygų; iš tikrųjų, žinojimas turi būti imamas iš mokslininkų. Žinios yra siekiamos per tiesioginį asmeninį mokymąsį (arab. al-talakki), asmuo privalo mokytis ir suprasti (mokslą, mokymą) iš mokslininkų. Jei būtų galima įgauti žinių remiantis tik knygomis ar iš panašių kitokių šaltinių, tai mokslininkai, praeityje, nebūtų keliavę pas (kitus) mokslininkus mokytis iš jų ir semtis žinojimo iš jų. Ir Allah Didingasis ir Vienintelis sakė (kas reiškia):
„Netinka pradėt žygį visiems tikintiems kartu. Kodėl gi iš kiekvieno jų būrio nenusiuntus tik dalį jų (kad jie studijuotų religiją), tai kad likusiems būtų perduodamos instrukcijos (žinojimas), ir kad jie galėtų perspėti savo žmones, kada jie pas juos sugrįš, tai galbūt jie pasisergės nuo blogio.“  ( KORANAS, Sura ATGAILA, 9:122)

Taigi, yra būtina keliauti pas žinojimo žmones,  Islamiškus universitetus ir kolegijas, siekti islamo mokslo (žinojimo) kur tik jis yra prieinamas ar randamas. Ir asmeniui nereikėtų pačiam pasitenkinti tik  knygų skaitymu, audio įrašais ar panašiai, asmuo tik gali pasipelnyti tuo tik kaip įrankiu. Tačiau kas liečia priklausomybę nuo jų, ir remiantis šiais įrankiais (knygomis ir įrašais) laikyti save žinojimo žmogumi (mokslininku), tai yra didelė klaida, taip.




Į lietuvių kalbą išvertė sesuo Aida, koregavo Nora.

Wednesday 25 March 2015

Kodėl lietuvės teka už musulmonų?




Šiandieną dažnai susiduriame su straipsniais laikraščiuose apie lietuvių musulmonių gyvenimus ir jų naujai išpažintą tikėjimą islamą. Taip pat vis dažniau yra transliuojamos laidos, kuriose dalyvauja tik naujai atsivertusios į islamą lietuvės. Dažnai skaitome ar girdime atsiliepimus iš žiūrovų ar skaitytojų, kad moterėlei susisuko protas ir kad ji priėmė islamą tik dėl meilės savo vyrui. Kai kurie komentarai pilni  užgauliojimų ir neapykantos žmonių, kurie nesupranta ir nenori suprasti tikėjimo. 

Atsakymas į šį klausimą yra labai paprastas. Lietuvės pereina į musulmonų tikėjimą todėl, kad jos susipažįsta su savo Kūrėju ir teisingai supranta Dievo sąvoką. Kas yra Dievas? Islamo apibrėžimas ir supratimas apie Dievą yra Korano skyriuje “Ikhlas”:

“Sakyk, Allah yra Vienas, Unikalus ir Amžinas (nei Jis gimė, nei Jis mirs) ir nėra nieko kas būtų į Jį panašus.”

Ką byloja ši Korano eilutė? Dievas عَزَّوَجَلَّ kalba apie Save sakydamas, kad Jis yra Vienas Savo Esybe, kad tokių kaip Jis nėra, kad Jis visada egzistavo ir egzistuos, kad Jis negimė ir nemirs, nes Jis yra Amžinas, kad Jis neturi tėvų ar palikuonių, nes Jis yra Dievas ir Jam nebūdingos žmogiškos savybės, kad Jo negalima sulyginti su Jo kūriniais, nes Jis yra Tas, kuris juos sukūrė. Dievas عَزَّوَجَلَّ nėra Savo kūryboje, Dievas عَزَّوَجَلَّ yra už Savo kūrybos ribų ir niekas neturi panašumo su Juo, nes jeigu Jis būtų kuom nors panašus į Savo kūrinius, tai Jis jau nebebūtų Dievas. 

Kuom skiriasi Dievo sąvoka ir supratimas krikščionybėje? Ogi tuo, kad anot krikščionių Dievas turi sūnų ar sūnus, nes Biblijoje yra minima daugybė Dievo sūnų. Krikščionys teigia, kad Jėzus عليه السلام  buvo Dievo sūnus. Šis tvirtinimas yra paneigtas Pačio Dievo Korano eilute, kurią paminėjome viršuje:

“Sakyk, Allah yra Vienas, Unikalus ir Amžinas (nei Jis gimė, nei Jis mirs) ir nėra nieko kas būtų į Jį panašus.”

Niekas nėra panašus į Dievą عَزَّوَجَلَّ. Turėti sūnų yra žmogiška, tik žmonės ir kitos Dievo sukurtos būtybės turi palikuonis. Priskirti tai Visagaliui Dievui عَزَّوَجَلَّ yra netinkama, nes Jis عَزَّوَجَلَّ nėra nei kuo nepanašus į Savo sukurtas būtybes. Korane Dievas عَزَّوَجَلَّ sako:

‘’ Ir jie sako: 'Visagalis Allah susilaukė Savo sūnaus’.
Be abejo, jūs padarėte netikusį ir nepagrįstą tvirtinimą.’’
     (Sura Marija, 19:88,89; Koranas)

‘’ Ant tokių dangus norėtų susprogti ir žemė skilti pusiau, ir kalnai sutrupėti; nes jie priskyrė Visagaliui  sūnų! Tai nepridera Šlovingajam  Dievui turėti (susilaukti) sūnaus. Tai nėra nieko nei Žemėje, nei Danguje, kas nebūtų Dievui kaip tarnas.’’ 
     (Sura Marija, 19:90-93; Koranas)

Dievas عَزَّوَجَلَّ paneigia tvirtinimą tiems, kurie priskiria tokią neteisingą išvadą Jam. Visas egzistavimas priklauso Jam عَزَّوَجَلَّ, todėl kad Jis عَزَّوَجَلَّ  yra Visko Kūrėjas, ir dėl to Jis عَزَّوَجَلَّ  neturi sūnaus ar lygiaverčio Savo dievybėje.

’’ Ir jie priskiria Dievui partnerius (garbina kitus šalia Jo), kai Jis juos pats sukūrė, ir dėl savo nežinojimo, jie priskiria Jam sūnus ir dukteris. Šlovė Jam! Kaip aukštai Jis vertas garbinamo, o ką jie Jam priskiria? Dangaus ir Žemės Valdovas, kaip Jis gali turėti sūnų, kai Jis neturi sutuoktinio/-nės,  ir Kuris sukūria viską, ir Kuris Viską-Žinantis apie viską. Tai yra Dievas, tavo Valdovas, nėra kitų dievų, kurie verti šlovinimo, bet tik Jis, viską Sukuriantis, dėl to šlovinkite Jį, nes Jis yra visko Saugotojas , Globėjas.”
    (Sura Galvijai, 6:100-102; Koranas)

Tada Dievas عَزَّوَجَلَّ, po to kai atmetė neteisingą tvirtinimą krikščionių ir kitų, Jis عَزَّوَجَلَّ taip pat atmetė ereziją ir neprotingą fenomeną išrandant tikėjimą, kuris nesutampa su teologiniais vadovavimaisis ir mokymais.

‘’ O žmonės iš ankstesnių Šventųjų Raštų. Neikite į religijos ekstremizmą, ir nekalbėkite apie Dievą, bet tiktai tiesą, Jėzus - Marijos sūnus buvo ne daugiau kaip pranašu, ir Jo (Viešpaties) Žodis perduotas Marijai, ir Dievo sukurta dvasia. Tai tikėkite Dievu ir Jo pranašais, ir nesakykite ‘trejybė’, liaukitės, taip jums  geriau, žinoma Dievas yra Vienas, Šlovė Jam! Per aukštai Jis yra šlovinamas, kad turėtų sūnų. Kas yra Danguje ir Žemėje priklauso Jam, ir Jis yra visko Globėjas ir Saugotojas''.
    (Sura Moterys, 4:171; Koranas)

Jėzus عليه السلام šlovino Vieną (Tikrąjį) Dievą عَزَّوَجَلَّ ir pats meldėsi Jam عَزَّوَجَلَّ:

‘Netikintieji yra Tie kurie teigia: ‘Dievas yra Jėzus Kristus, Marijos Sūnus’, bet Kristus sakė: ’O Izraelio Vaikai. Šlovinkite Dievą, mano Dievą ir Jūsų Dievą, kurie priskiria Dievui partnerius (šlovina žmogų vietoj Viešpačio arba padaro jį tolygiu Dievui), Dievas jiems uždraus Rojų, ir Pragaras bus jų vieta, ir nepaklusnūs neturės užtarėjų-gelbėtojų. Jie yra netikintieji, kurie teigia: Dievas yra vienas  iš trijų, nes nėra  Dievo verto šlovės, bet tik vienas Dievas, ir jei jie nenustos taip sakyti, tokius netikinčiuosius ištiks  bausmė.’'
     (Sura Stalas, 5:72, 73; Koranas)

Ir tokių eilučių yra pilna Korane. Supraskite mieli lietuviai, kad lietuvės priima islamą ne dėl meilės vyrui, bet dėl to, kad jos tiki Dievo Vienumu ir išskiria Jį Vieną iš kitų dievybių. Islamas yra monoteistinė religija ir paskutinė  religija perduota Muchamedui صلى الله عليه وسلم . Dievas تعالى  sukūrė šį pasaulį ir jo žmones tam, kad jie Jį Vieną garbintų ir šlovintų, melstųsi tik Jam Vienam. Dėl šios priežasties Allah تعالى (Dievas)   siuntė pranašus su šventais raštais, kad šie vestų žmoniją į tikėjimą ir būtų išgelbėti nuo Pragaro ugnies. Visi pranašai buvo monoteistai ir garbino Vieną Dievą عَزَّوَجَلَّ  ir nepriskyrė Jam sūnų ar dukterų. Pagrindiniai  Dievo عَزَّوَجَلَّ pranašai yra minimi Korane ir Dievas عَزَّوَجَلَّ  juos visus myli, nes jie buvo pavyzdžiu kitiems. Musulmonas, nebūtų musulmonu, jeigu jis nepripažintų nors vieno Dievo عَزَّوَجَلَّ  pasiuntinio. Musulmonui yra privaloma juos visus mylėti ir gerbti, nes jie visi buvo siųsti to Pačio Vieno Dievo عَزَّوَجَلَّ. Muchamedas صلى الله عليه وسلم  buvo paskutinysis Dievo عَزَّوَجَلَّ pasiuntinys ir visų prieš jį atėjusių pasiuntinių užtvirtintojas ir religijos tęsėjas. Muchamedo صلى الله عليه وسلم atėjimas  yra minimas Evangelijoje (John xiv, 16) ir Toroje (Deut xviii, 15) .  Jėzus عليه السلام skelbė apie jo atėjimą po jo. Muchamedas صلى الله عليه وسلم atėjo nepaneigti Jėzaus عليه السلام , bet pratęsti jo žinią ir tikėjimą Vienu Dievu. Musulmonai žino, nes jiems yra perduota, kad Muchamedas صلى الله عليه وسلم   yra paskutinis pranašas ir kad po jo daugiau pranašų nebebus, ir kas tvirtina esąs pranašu šiomis dienomis, žinok, kad jis yra apsimetėlis ir melagis. Kuomet Jėzus  عليه السلام buvo siųtas pranašu, žmonės privalėjo sekti jo įstatymais ir įsakais ir palikti Mozės عليه السلام   mokymą, nes tokia yra Dievo عَزَّوَجَلَّ Valia. Kuomet Muchamedas صلى الله عليه وسلم buvo siųstas pranašu, žmonės privalėjo palikti Jėzaus  عليه السلام mokymą ir sekti Muchamedu صلى الله عليه وسلم. Ir tie, kurie taip padarė, gaus dvigubą apdovanojimą, nes jie sekė Jėzumi عليه السلام  iki Muchamedo صلى الله عليه وسلم  atėjimo ir atėjus Muchamedui صلى الله عليه وسلم  pripažino jį ir pradėjo sekti juo.


Dažnai yra klausiama, kodėl tos lietuvės renkasi Islamą jeigu jau jis toks panašus į krikščionybę? Atsakymas yra labai paprastas. Todėl, kad Muchamedas صلى الله عليه وسلم yra paskutinis Dievo عَزَّوَجَلَّ pranašas ir todėl, kad prieš jį buvusi Jėzaus عليه السلام religija laikui bėgant buvo iškraipyta, kurioje nebeliko tikrosios tiesos ir autentiškumo, kaip ir neliko jūsų priskiriamo panašumo. Dievas عَزَّوَجَلَّ tam tikru metu siuntė tam tikrus pranašus tam, kad žmonės būtų apsišvietę ir pažinotų savo Kūrėją, kad jie žinotų kaip gyventi ir apsaugoti save, nes žmonės palaipsniui išeidavo iš tiesaus kelio. Žmogaus žinojimas yra labai ribotas. Dievas عَزَّوَجَلَّ yra mūsų Kūrėjas ir Jis žino kas yra mums geriau. Būtent dėl to Jis عَزَّوَجَلَّ siuntė mums pranašus, kurie mokė mus tiesos ir gėrio.  

Religija-tikėjimas yra tai, ko negalima įgrūsti per prievartą, tai ko nepriversi žmogaus, kad tikėtų. Tikėjimui reikalingos žinios ir supratimas, ir tai ne tik supratimas per protą, bet ir širdį, žinojimas protu ir širdimi. Tai širdis kuri mato ir girdi, širdis, kuri tiki. Ir to tikėjimo niekas negali atimti, jis priklauso Dievui  عَزَّوَجَلَّ.


Nora Umm Youcef

Sunday 15 March 2015

Bruožai Būdingi Hizbiui, Šeichas Zeid bin Hādī Al Madkhali

Į anglų kalbą vertė Akram Abdul Kādir As-Seijlanī an-Nadždī ir į lietuvių kalbą vertė Nora Umm Youcef

Paimta iš: Al-’Akd Al Munadhad Al Džadyd fil Idžābah ‘ala Masā’il fil Fikh val Manhadž vat Tauchyd (Psl. 43 ir 44)





Klausimas:

Kada asmuo patampa hizbiu (partizanu) ?

Šeichas Zeid bin Hādī Al Madkhali atsakė:

Šis klausimas reikalauja ilgesnio atsakymo, ir aš neturiu tam laisvo laiko. Tačiau, aš nurodysiu keletą bruožų, kurie būdingi hizbiams (sektantams) ir kurie yra žinomi pagal juos, nepaisant to ar jis yra vadovas ar pasekėjas sekančiuose punktuose:

1) Kuomet jis įstoja arba prisijungia į tam tikrą grupę, kuriai būdinga specifinė metodika, kuri oponuoja salaf (pirmtakių) metodikai, Chadisų žmonėms ir atsar, tokiems kaip Ikhvān (Musulmonų Brolija) ir jų frakcijoms, ir Džama’at at-Tablygh ir jiems prijaučiantiems. Tuomet jis remia savo sektą (arab. hizb) ar grupuotę kuomet jie teisūs ir kuomet jie neteisūs, t.y. tiesoje ir netiesoje.

2) Kai jis sėdi su ir eina su viena iš anksčiau minėtų grupių, ir kitais nei jie, kurie yra nuklydę savo įsitikinimais ir veiksmais, nepaisant to  ar jie yra grupuotė ar asmenys kurie yra pasekėjai, o ar tai yra jie, kuriais yra sekama. 

3) Kai jis kritikuoja sunnos žmones ir jo veidas pasikeičia jam išgirdus refutaciją*  (kritiką, nuomonės paneigimą) tų, kurie paneigia šiuolaikinius hizbius (sektantus), slaptų organizacijų žmones  ir slaptas sąjungas.


4) Kai jis pradeda kritikuoti tuos, kurie yra patikimi ir dori islamo šaukliai (dajai), kurie stipriai laikosi Atsar tame kas yra paklusnumas Allach’ui, paklusnumas Muchamedui  ﺻﻠــﻰ ﺍﻟﻠﻪ ﻋﻠﻴــﻪ ﻭﺳﻠــﻢ, ir paklusnumas musulmonų vadovams, kurie laikosi salaf kelio.

5) Kai jis prisijungia kritikuoti vadovus, ir myli tuos, kurie šmeižia juos savo knygose, paskaitose ir susibūrimuose.


6) Kai jis užsipuola islamo mokslininkus, kad šie nesukyla prieš vadovus, kuomet vadovai  įvykdė kažkokias nuodėmes ar klaidas.  Tai jie apkaltina juos  papirkinėjimu ar panašiu šmeižtu, kuris neturėtų būti priskiriamas mokslininkams, kurių žinojimas yra tvirtas ir ilgaamžis, išskyrus tik tuos, kurių širdys ligotos ir kuriems būdingas kvailumas. 



7) Kai jis myli Anašydus (dainas su arba be muzikos instrumentų) ir pjeses , ir kai jis ryžtingai gina juos ir jų žmones ; ir kiek tokių yra aptinkama Ikhvan Al Muslimyn (Musulmonų brolijos) gretose , nes tai yra jų vadovų ir karių pramoga iš jaunų suklaidintų - apsigavėlių vyrų ir moterų, lai Allah grąžina juos visus į laukiamą  Tiesą.

Šaltinis: athaar.org

* Rafutacija yra kritika arba neteisingos nuomonės paneigimas.

Al Džarh Al Mufassar Paaiškinimas, Imamas Mukbil bin Hādī رحمه الله







Šeichas Mukbil bin Hādī al Vādi’ī رحمه الله  buvo paklaustas:

“Kuomet  abu- Džarh (kritikavimas) ir Ta’dyl (pagyrimas)  - yra priskiriami vienam asmeniui, tai kuriam iš jų reikia skirti pirmenybę?”

Jis رحمه الله  atsakė: 

“Kuomet Džarh (kritika) yra Mufassar, tada jam skiriama pirmenybė. Tačiau yra būtina atsižvelgti į kritikuotoją (džārih), ar jis yra tas asmuo, kuriuo galima pasikliauti, toks kaip Jachja bin Ma’īn رحمه الله, Bukchāri رحمه الله, Achmed bin Hanbal رحمه الله , Jachja al Kattān رحمه الله , Abdur-Rachmān bin Mahdī رحمه الله  Abu Zur’a ir Abu Hātim, tai jei jis yra iš tokių asmenų, tai iš jo kritika yra priimtina ir tai yra Džarh (kritika) Mufassar. Džarh Mufassar yra kai asmuo sako, “jis daro klaidas”, “jam būdingos klaidos”, “munkar ul-chadīth”, “kad-dāb” - melagis, “matrūk”. Visa tai yra Džarh Mufassar. Panašiai su “Da’īf Džiddan”. Tai pirmenybė yra skiriama tokiam Džarh Mufassar vietoj Ta’dyl (pagirimo)”. (Idžabāt us- Sā’il Alā Ahammil - Masāil psl. 497, Dār ul- Hadīth, Dammādž)

Jis رحمه الله   taip pat buvo paklaustas: 

“Kuomet yra sakoma Džarh Mufassar, ką tai reiškia?”

Šeichas رحمه الله   atasakė: 

“Aš paminėjau pavyzdžius, tokius kaip “Matrūk Da’īf Džiddan (paliktas ir labai silpnas), Munkar al-Hadīth (Jo chadisai yra atmesti, nepripažinti), Kaddāb (Melagis), Akdabun-Nās (didieji melagiai), ileihil-muntahā fil-kadib (visas melas pasibaigia su juo). Kas liečia Džarh, kuris nėra Mufassar, tai tarsi sakyti “Da’īf (silpnas).  Tačiau, likusieji išsireiškimai yra iš tikro Džarh Mufassar, tokie kaip Bukchārī رحمه الله  pasakymas “Fyhi nadar” (yra kažkas neaiškaus apie jį), ir panašus į jį “sakatū anhu” (jie nutylėdavo apie jį), tačiau jie netgi niekada apie jį nenutylėdavo, bet Bukchārī رحمه الله  žodžiuose yra labai daug švelnumo.” (Idžabāt us- Sā’il Alā Ahammil - Masāil psl. 498, Dār ul- Hadīth, Dammādž)


Šeichas Mukbil bin Hādī al Vādi’ī رحمه الله   buvo paklaustas:

 “Kuomet perdavėjas yra paskelbtas patikimu vieno asmens ir menkinamas keturių asmenų (t.y. apie jį yra blogai atsiliepiama), arba yra  menkinamas vieno asmens ir
paskelbtas patikimu keturių asmenų, tai kurio asmens reikia  tada klausyti? Paaiškinkite man duodamas vieną pavyzdį pagal chadisų knygas ir ridžāl susijusį su Džarh Mufassar, kadangi aš galiu duoti pirmenybę remiantis daugumos bendru pagyrimu (Ta’dyl) nei vieno asmens kritika (džarh)?”

Šeichas رحمه الله   atsakė: 

Kas liečia pirmumo skirimą daugumos pagyroms (ta’dyl) - tai nėra teisinga. Kadangi kritikuotojui yra žinoma tai, kas giriančiajam (mu’addil) nėra žinoma. Pavyzdžiui, kai jūs aptinkate asmenį pastoviai besimeldžiantį pirmoje eilėje, tai jūs paskelbiate jį tsika, tačiau jūsų draugas žino, kad jis nėra hāfid (turintis gerą stiprią atmintį), iš tikro jis turi prastą atmintį (da’īf ul-hifd). Tai jums yra žinoma, kad jis visad pirmoje eilėje, bet jūsų draugui yra žinoma, kad jis dirba palūkanų (lupikavimo) banke, arba jam žinoma, kad jis pozuoja prieš kameras arba jis pats fotografuoja (žmones), arba kad jis skuta barzdas, taigi kritikuotojui (džārih) yra žinoma tai, kas nėra žinoma tam asmeniui (Mu’addil), kuris jį giria. Jeigu dešimt žmonių paskelbtų jį tsika, ir vienas sukritikuotų jį su Džarh Mufassar, tada Džarh Mufassar yra pripažįstamas, priimtinas…” (Ibid, psl. 499)

Idžabāt us- Sā’il Alā Ahammil - Masāil psl. 497-499 (spubs.com)




Išvertė Nora.

Apie boikotą, opozicijos tipus, ir atpažinimą tarp inovatoriaus ir jo pasekėjų



Šeichas Muchammed bin Hādī Al-Madkhalī   حفظه الله   buvo paklaustas:

Apie boikotą, opozicijos tipus, ir atpažinimą tarp inovatoriaus ir jo pasekėjų:

Klausimas: Kai kurie šių dienų žmonės laikosi nuomonės, kad toks kaip boikotas išvis neegzistuoja šiais laikais, naudodamiesi Šeicho Nāsir al-Albāni fatva, tai kaip mes paneigsime jų tvirtinimą?


Šeichas Muchammed bin Hādī Al-Madkhalī حفظه الله : Tokia kalba yra neteisinga, Šeichas Nāsir al-Albāni رحمه الله kalba apie tai ką jis išmano, ir jų daromas boikotas duoda naudos, neigti sunną yra neteisinga, absoliučiai, tai yra neteisinga! 

Klausimas: Ar kiekvienas oponuotojas (arab. mukhālif)  yra laikomas inovatoriumi?


Šeichas Muchammed bin Hādī Al-Madkhalī حفظه الله : Ne…ne…Yra leistini skirtumai (arab. khilāf sā’igh), kuomet tai yra fikh sprendimai, kada asmuo pasirenka vieną nuomonę ir jis palaiko tuos įrodymus stipresniais, toks veiksmas nėra laikomas inovacijos veiksmu. Tačiau jeigu klausimas buvo apie religijos pamatus (usūl), tai taip. Taip, kas liečia musulmonų įsitikinimus, ne kiekvienas kuris oponuoja jiems yra inovatorius, kadangi oponentas gali būti neišmanąs ir nežinoti, jis gali nežinoti kad tai yra oponavimas, jis galvoja kad tai yra tiesa. Tokiu atveju yra privaloma jam paaiškinti, ir jeigu po to jis vis tiek laikysis savo (prieštaraus tiesai), tuomet dėka to oponavimo jis patampa inovatoriumi, tai yra privaloma paaiškinti, išgryninti tuos reikalus (arab. bajān).

Klausimas: Kalbant apie tai, ar yra skirtumas tarp vadovo (arab. ra’s) ir pasekėjo (arab. tābi’)?

Šeichas Muchammed bin Hādī Al-Madkhalī حفظه الله : Taip, be abejonės yra skirtumas tarp inovatoriaus, kuris yra inovacjijos galva ir to, kuris kviečia į inovaciją, arba tarp inovacijos išradėjo (pradininko) ir to, kuris yra tik pasekėjas, kadangi jo pasekėjai yra įvairūs, nes tarp jų yra išmanančių ir neišmanančių.


Vertė Nora Umm Youcef.

Apie draugiją ir patarimo davimą



Šeichas Muchammed bin Hādī Al-Madkhalī حفظه الله buvo paklaustas:

Apie draugiją ir patarimo davimą:

Klausimas: Šeiche, asmuo leidžia laiką kartu su sunnos oponentais, ar dėl to mes galime jį priskirti prie jų (oponentų)?

Šeichas Muchammed bin Hādī Al-Madkhalī: Taip, jį galima priskirti  prie jų.

Klausimas: Ar duoti patarimą užima daug laiko?

Šeichas Muchammed bin Hādī Al-Madkhalī: Ne, tai neužima daug laiko, tai priklauso nuo to, ką jis mato, kartais tai užtenka vieno pasisėdėjimo, kartais dviejų, kartais gali būti ir trys kuomet tas asmuo turi dvejonių (arab. šubha), ir kartais netgi pakanka žodžio. Tai priklauso nuo asmens situacijos, kuriam yra patariama.

Klausimas: Tas priskirimas (arab. ilhāk), Šeiche, asmuo priskiriamas prie inovatoriaus, ar jis turi būti boikotuojamas (taip pat)?

Šeichas Muchammed bin Hādī Al-Madkhalī: Kaip mes jo galime ne boikotuoti, priskirk jį prie jo, reiškiasi, boikotuok jį.

Klausimas: Salafis, kuris leidžia laiką su Ikhvanu, ar jam taikome tokią pačią taisyklę?

Šeichas Muchammed bin Hādī Al-Madkhalī: Taip, jis yra toks kaip ir jis.

Klausimas: Ką jūs galite pasakyti apie naudą (arab. masālih) ir žalą (mafāsid), Šeiche?


Šeichas Muchammed bin Hādī Al-Madkhalī: Apie jų skleidžiamą naudą ir pastovų nuomonės keitimąsį, tai tokiose situacijose jų daroma žala yra didesnė nei nauda. Kas liečia žalą, kuomet salafis leidžia laiką su hizbiu (sektantu, partizanu), tai ta žala yra daug didesnė kuomet tas hizbis yra laikomas iš Ahlus-Sunna žmonių tarpo, negu žala iš tokio hizbio, kuris yra žinomas savo Hizbyja. Kadangi galima imtis priemonių prieš aiškų hizbį, tačiau prieš tą, kuris yra tarp tų ir tarp anų, jis lankosi pas tuos hizbius ir jis lankosi pas tuos salafius, jis yra “paveiktas” hizbių ir jis nėra “išgrynintas” salafių, dėl to, saugotis tokio asmens reikia dar labiau.


Vertė Nora Umm Youcef.


Jaunimo išgryninimas, mokslininkų nuomonės išsiskirimas, ir kaip elgtis su valdžią turinčiais inovatoriais



Šeichas Muchammed bin Hādī Al-Madkhalī حفظه الله buvo paklaustas:

Kaip sugrąžinti į tiesą pasimetusį ir apgautą jaunimą (t.y. kaip išgryninti jiems tiesą), islamo mokslininkų nuomonių skirtumas apie tam tikrus asmenis, ir kaip elgtis su inovatoriais, kuomet jie yra viršesni, esantys valdžioje.


Klausimas: Koks yra pats geriausias būdas,  pavyzdys, kuomet mes turime reikalų su pasimetusiu (dvejojančiu)  jaunimu, kuris yra apgautas inovatorių ir kaip jiems nurodyti saugų kelią?

Šeichas Muchammed bin Hādī Al-Madkhalī حفظه الله :
Kas liečia tuos asmenis apie kuriuos jiems iškyla klausimai ir dvejonės, pats geriausias būdas yra nukreipti juos pas žinojimo žmones (ulema salaf-us-salih), tuos žmones kurie yra žinomi savo žinojimu ir kurie yra kalbėję prieš tą asmenį (inovatorių). Kodėl? Pavyzdžiui, kai toks ir toks mokslininkas kalba apie bet kokį asmenį vardu Zeid, ir liaudis yra abejojanti, jiems yra primeluota apie jį (inovatorių), tuomet yra sakoma: “Paklausk to ir ano, nes jis jau yra apie jį kalbėjęs, ir jam  yra labiausiai žinoma apie tą asmenį”, tai jie nusiunčia tą jaunimą  atgal pas tą mokslininką. Dėka  tokių asmenų, vardan Allah تعالى  dosnumo ir malonės, Jis عَزَّوَجَلَّ sumažina žmonių pridarytas gudrybes ir apgavystes.

Klausimas: Kuomet vieni iš mokslininkų giria dajį (studentą, kuris užsiima religijos propogavimu), o kiti kritikuoja jį, kokią nuomonę turėtų pasirinkti eilinis salafi žmogelis apie tokį dajį?

Šeichas Muchammed bin Hādī Al-Madkhalī حفظه الله :  Kas liečia mokslininkų skirtingą nuomonę apie dajį, bendrosioms žmonių masėms (tarp salafių) yra privaloma atsižvelgti į pateiktus įrodymus apie tą dajį, į jo sukritikavimą (arab. džarh) ir į jo pagyrimą (arab. tadyl), nes tokia situacija vyravo ir chadisų perdavimo eroje, kai mokslininkų nuomonės skirėsi tarp “džarh” ir “tadyl”. Yra žinoma kad Abu Hātim, Achmed, al-Bukchāri, Abu Davūd, An-Nasā’ī ir panašūs į juos, lai Allah jiems būna gailestingas,  laikėsi skirtingos nuomonės apie perdavėją, o kiti jiems prieštaravo. Tai vieni ateidavo ir rekomenduodavo vieną iš jų, o kiti peikdavo, blogai atsiliepdavo apie jį. Tai situacija tokia, kai  Abu Hātim, Achmed ir al-Bukchāri rekomenduoja, o Abu Davūd ir An-Nasā’ī blogai atsiliepia, ir Abu Zur’a peikia, ir t.t. Tuomet mes privalome atsižvelgti į jų tvirtinimus ir priklausyti nuo jų pateiktų įrodymų, kadangi tas, kuris pristato įrodymus, jam yra skiriama pirmenybė. Kada asmuo blogai atsiliepia apie asmenį ir pristato savo kritiką (džarh), tuomet, tokioje situacijoje kritikai yra skiriama pirmenybė, kadangi kritikas turi papildomos informacijos apie tą asmenį ir tuomet mes priklausome nuo jo teiginių. Ir pagyros (tadyl) nėra pripažįstamos tam asmeniui esant akivaizdžiai kritikai (arab. džarh mufassar), netgi jeigu tos pagyros yra ir iš didingos asmenybės. Kas yra privaloma, tai yra privaloma atsižvelgti į abi puses, ir kuri pusė pristatė įrodymus, tuomet bus pasiektas tikslas, ir tai yra privaloma apsispręsti dėl (vienos nuomonės, teisingos nuomonės) sekimo (arab. ittibā).

Klausimas: Bet Šeiche, eilinis asmuo nežino įrodymų (arab. hudž-džia)!

Šeichas Muchammed bin Hādī Al-Madkhalī حفظه الله : 
Kalbėti apie tokį asmenį gali tik toks asmuo kuris nusimano ir sugeba! Kas liečia eilinius žmones, kuriems apie tai nėra nieko žinoma, jiems nieko nelieka kaip tik sekti Mokslininkais (arab. taklyd, šiuo atveju aklai sekti mokslininkais), ir jiems belieka “ittiba”-sekimas  mokslininkų atžvilgiu.

Klausimas: Kartais mokslininkai gali išsiskirti savo kritika ir pagyrom…

Šeichas Muchammed bin Hādī Al-Madkhalī حفظه الله :
[nutraukdamas]…eiliniai žmonės turi atlikti “ittiba”, t.y. sekti mokslininkais.

Klausimas: Mokslininkų nuomonė išsiskiria  vieno asmens pagyromis ir kritika! 

Šeichas Muchammed bin Hādī Al-Madkhalī حفظه الله : Kas nukreips eilinius žmones? Jūs, religijos žinojimo studentai, jūs turite žiūrėti, kuris pristato įrodymus, ir jūs tada nukreipiate žmones, jūs sakote: “tiesa, teisinga kalba yra to ir ano, ir įrodymai yra pas jį”, taip, eiliniai žmonės negali būti palikti lūkuriuoti nežinomybėje, t.y. dėl to prarasti! 

Klausimas: Kada inovacijos žmonės vyrauja toje žemėje, ir jiems priklauso galia ir valdžia, galimybė kovoti prieš davą, ar jie turėtų būti boikotuojami?

Šeichas Muchammed bin Hādī Al-Madkhalī حفظه الله :  Ne … Ne…prieš juos reikia imtis  atsargumo, budrumo, taip, achlus - sunna žmonės turi būti atsargūs kai jie yra menki ir silpni.  Jiems yra privaloma būti atsargiems, budriems ir jie turi būti nenuoseklūs jų atžvilgiu. Kadangi imtis tokių priemonių (boikotavimo) yra susiję su achlus-sunna kilmės išnaikinimu, todėl tai yra draudžiama imtis tokio kelio. Jiems yra privaloma būti spontaniškiems ir nepastoviems, akyliems jų atžvilgiu, ir susilaikyti situacijose kiek jie tik gali, būti atsargiems ir budriems, tvardytis kiek tik jie sugeba, nes jie yra silpni (t.y. jų yra mažuma ir jie nėra valdžioje, ar turintys galios). 




Vertė Nora Umm Youcef.

Šeicho Al-Albani رحمه الله užtvirtinimas Šeicho Rabī Al-Madkhalī حفظه الله







Šeichas Nasir-ud-Dyn Al-Albani رحمه الله pasakė: "Džarh ir Ta'dyl vėliavos nešėjas šiais laikais yra mūsų brolis Dr. Rabī Al-Madkhalī. Ir tie, kurie jo nepripažįsta, neigia, tie neturi išminties visiškai. Jis (Rabī) yra išmintingas, turintis išminties ir žinojimo."


Apie išpeiktuosius, privalėjimą patarti, ir inovatoriaus recitavimo klausymąsį





Šeichas Muchammed bin Hādī Al-Madkhalī حفظه الله buvo paklaustas:

Įspėjimas prieš išpeiktus asmenis nebegyvenančius savo mieste, privalėjimą patarti kai tai yra būtina, ir inovatoriaus recitavimo klausymąsį:

Klausimas: Asmuo yra peikiamas tam tikrame mieste, tačiau jis nėra žinomas tuo (peikimu) kitame mieste…ar tai yra leistina įspėti kitus apie tą asmenį?

Šeichas Muchammed bin Hādī Al-Madkhalī حفظه الله :  Jeigu tas asmuo nėra žinomas (populiarus), ir jeigu jis nėra kviečiantis į religiją (dajus, šauklys), tuomet pakanka to, kad nuosprendis apie jį pasilieka to miesto žmonių nuožiūroje. 
Tačiau, kada išpeiktasis turi reikalų su kito miesto žmonėmis, tai įspėjimas apie jį grįžta asmeniui, kurio kalbai yra teikiamas dėmesys to miesto (miesto palikto papeiktojo) žmonių tarpe, žmonių išpeikusių jį. Kadangi to miesto gyventojai daug daugiau žino apie tą asmenį, ir sąlyga yra tokia, kad ta kalba apie papeiktą asmenį turi būti tiesa.

Klausimas: Pavyzdžiui, kuomet tu sakai -“ Patark savo broliui”, jis atsako - “Man nėra privaloma jam patarti, jei tu pageidauji, tu patark, tada aš patarsiu”, ar tai yra teisinga? Reiškia, ar tai yra neprivaloma tam tikriems asmenims?

Šeichas Muchammed bin Hādī Al-Madkhalī حفظه الله : Pranašas صلى الله عليه وسلم  sako: “Kuris iš jūsų mato blogį, lai pakeičia jį savo ranka, ir jeigu jis negali to padaryti, tada lai jis tai daro liežuviu (kalbėdamas), ir jeigu jis to negali padaryti, tuomet jis turi tai nekęsti širdyje ir tai yra pats silpniausias tikėjimo lygis -imān”. Tai kada jūs esate situacijoje, kai privalote duoti nuoširdų patarimą (arab. nasychą), tuomet jūms yra privaloma jį duoti pirmam nei laukti to iš kito asmens, nebent jūs turite nenugalimą įsitikinimą, kad jis iš jūsų nepriims patarimo, ir galbūt jis priims jį iš to kito asmens dėka jų artimesnio bendravimo, ar artimos draugystės. Jeigu taip, tai nuoširdaus patarimo davimas pereina jam, ir jūs  išsilaisvinate iš to, ir tai yra teisinga.

Klausimas: Tai tas asmuo nėra visumoj išlaisvintas nuo patarimo davimo?

Šeichas Muchammed bin Hādī Al-Madkhalī حفظه الله : Ne, jis nėra išlaisvintas visumoje.

Klausimas: Jaunuolis iš Libijos girdėjęs Šeicho Rabī kalbą, kad duoti patarimą (nasychą) nėra privaloma…

Šeichas Muchammed bin Hādī Al-Madkhalī حفظه الله : Ką jis…?

Klausimas: Įspėk apie jį neduodant patarimo!

Šeichas Muchammed bin Hādī Al-Madkhalī حفظه الله : Ne, paaiškinimas (arab. al-bajān), jam turi būti duotas paaiškinimas, patarimas jo paties labui (naudai). Nėra jokio siejančio ryšio tarp įspėjimo ir tarp kvietimo į tai kas yra teisinga, būtent, kad kviesti jį  į tiesą yra viena tema, ir įspėti laikytis nuo jo jau yra kita tema, atskira tema.

Klausimas: Tai kada galima įspėti apie asmenį neduodant jam patarimo (nasychos), Šeiche?

Šeichas Muchammed bin Hādī Al-Madkhalī حفظه الله : Asmuo, kurio inovacija patampa žinoma, ir yra žinoma, kad jam buvo paaiškinta  ir jam buvo duotas patarimas, žmonėms patarinėti tokiam asmeniui  nėra privaloma, jiems yra privaloma sekti islamo mokslininkais ir tai, kaip jie atsiliepia apie tą asmenį, taip.

Klausimas: Ar leistina yra klausytis inovatoriaus recitavimo kasėtėse (audio įrašuose)?

Šeichas Muchammed bin Hādī Al-Madkhalī حفظه الله :  Vardan Allah, labiau tinkama yra jei jūs to nedarytumėt, kadangi kartais širdis gali prisirišti prie jo (inovatoriaus), ir buvo paklausta Ibn Siryn: “Ar galėčiau parecituoti tau ajatą (korano eilutę)?”, ir jis atsakė: “Ne, negali netgi pusę to ajato”. Kodėl? Kadangi jo širdis gali susižavėti tuo recitavimu, ir jis gali pamilti tokį recitavimą, ir dėl to pamilti tą žmogų, ir taip jis gali patapti tokiu asmeniu, kuris myli inovacijų ir užgaidų žmones.



Vertė Nora Umm Youcef.

Šeichas Rabī bin Hādī Al-Madkhalī: apie islamo mokslininkų suskirstymą į ‘‘griežtus’’ ir ‘‘tolerantiškus’’

Šeichas Rabī Al-Madkhalī حفظه الله , lai Allah تعالى  jį apsaugo ir tausoja, buvo paklaustas :

‘‘Atsirado naujas būdas, kaip kategorizuoti islamo mokslininkus į atšiaurius-griežtus ir atlaidžius-tolerantiškus. Ir kartais tokie žmonės teigia: ” iš to regiono islamo mokslininkai yra atšiaurūs ir iš ano yra atlaidūs”. Ką jūs į tai pasakysite?”

Šeichas Rabī Al-Madkhalī حفظه الله atsakė:

Tai yra vienas iš metodų Salafi Manhadž’o priešų. Tarp salafių būdavo ir griežtų ir atlaidžių, bet jie niekada nebuvo priešai vieni kitiems. Atvirkščiai, jie kaip tik gerbdavo griežtuosius ir juos užstodavo prieš nuklydėlius. Vienas iš pavyzdžių yra Hammad B. Salamah. Imamas Achmed رحمه الله  labai jį gyrė ir įtardavo tuos, kurie kalbėdavo neigiamai apie jį, sakydamas: ” Tas, kuris neigiamai kalba apie Hammad B. Salamah, abejokite jo religija, nes jis buvo griežtas su Bidos (naujovių įvedimu religijoje) žmonėmis. Pagal salafius, būti griežtam su nuklydusiais yra gera ypatybė-dorybė. Tačiau, kai bidos žmonės ir nuklydimai paplito, ir apnuodijo jaunų žmonių smegenis, labai apgailėtinai, būti griežtam pasidarė ydinga ir klaidinga, o būti abejingam ir lanksčiam pasidarė garbingu bruožu.


Jūs turite tvirtai laikytis Salafi manchadžo ir laikytis tvirtos pozicijos prieš Inovacijų (Bidos) Žmones. Tai nėra blogai išmintingai juos kviesti pas Allah تعالى , raginti pamokslaujant. Jeigu jie leisis, lai palaimina juos Allah عَزَّوَجَلَّ . Jeigu ne, nėra nieko bloga būti su jais griežtu ir atšiauriu. Salafiai buvo su jais griežti, ir yra užrašę daugybę tekstų paneigdami juos (paneigiant jų teiginius , prieštaraujančius sunnai). Ką jūs  galite apie juos pasakyti? Perskaitykite Al-Šari'a pagal Al-Adžiurri,perskaitykite  Al-Sunnah of 'Abdullah b. Achmad, perskaitykite Al-Sunnah of Al-Khallal. Tie, kurie prieštarauja prieš griežtuosius niekada nėra skaitę tų veikalų, ir jie nėra matę salafių priimtos pozicijos prieš Bidos Žmones ir nuklydimo. Kokia turėtų būti mūsų pozicija prieš Džahmtyjah, kokia turėtų būti pozicija prieš Rafidah ir kokia turėtų būti mūsų pozicija prieš jų pasekėjus ir remėjus, palaikančiuosius? Daug žmonių, kurie save priskiria salafi manhadž'ui buvo paveikti , įtakoti tų grupių, susikompromitavę ir pradėję kovoti prieš tiesos skelbėjus ir Sunną, apkaltindami juos griežtumu.
Aš esu parašęs veikalus su paneigimais-refutacijomis ir aš esu pats griežčiausias. Aš rašiau Ibn Bāz, Al-Albani ir Al-Utsaimyn gyvavimo  laikais. Aš nurefutinau (paneigiau) Ikhvān Muslimūn (Musulmonų Brolybę), At-Tablygh (Tablyghi Džamat)  ir visus Bidos Žmones ir šie islamo mokslininkai palaikė tuos raštus ir palaikė Rabī. Nei vienas iš jų jam neprieštaravo...


…Albani رحمه الله yra pagyręs Rabī حفظه الله: Šeichas Rabī yra Džarh ir Tadyl specialistas šioje eroje. Ką jūs į tai? Vėliau Al Albani رحمه الله  pasakė , kad Rabī per griežtas. Tie kompromisai pasklido visur. Aš susisiekiau su šeichu Albaniu ir jo paklausiau: ” O šeiche, kodėl jūs mane apkaltinote esantį griežtu?” Jis atsakė:” Prisiekiu Allah تعالى, tai mano asmeninė nuomonė”. Aš jam pasakiau:” O šeiche, tai kenkia Salafi Davai ir tai kenkia man.” Tuomet šeichas Al Albani رحمه الله  atsiprašė , lai laimina jį Allah تعالى. Po kiek laiko, aš jam nusiunčiau savo knygą pavadinimu “AI-'Avasim mimmafl Kutub Sajjyd Kutb min Al-Kavasim”, kuri yra pati griežčiausia knyga iš visų kitų mano knygų. Šeichas Al -Albani رحمه الله  ją perskaitė ir ją palaikė, nes tai buvo tiesa, sakydamas: ” Tu išsakei visą tiesą, todėl tęsk ir parašyk ir daugiau tokių darbų šeiche Rabī’’, ar panašiai, lai Allah تعالى  būna jam gailestingas. Ibn Bāz رحمه الله  niekada nesakydavo:” Refutink (paneig) Bidos Žmones išmintingai ir pamokslaudamas. Jis niekada man neprieštaravo, ir prisiekiu Allah عَزَّوَجَلَ, jis man parašė :” Iki manęs daėjo žinia, kad tu paneigei Al Maududī -lai  Allah تعال  jo pasigaili, ir aš tikiuosi, kad tu man atsiųsi to paneigimo kopiją.” Jis niekada neprieštaravo. Šeichas AI-Tuvaidžirī رحمه الله  refutindavo ir atšiauriai refutindavo Bidos Žmones, ir šeichas Ibn Bāz رحمه الله  jį palaikydavo tame ir rekomenduodavo jo knygas. 
Šeichas AI-Tuvaidžirī رحمه الله  paneigdavo Al-Albani رحمه الله  ir šeichas Ibn Bāz رحمه الله  jo niekada nenutildė, jis niekad nėra pasakęs:” tylėk” , jis niekada nesakė:” tu esi atšiaurus”, telaimina juos Allah عَزَّوَجَلَ . Ibn Bāz gyvavimo laikais Al Fauzān paneigdavo Bidos Žmones ir jis niekada jo netildė. Priešingai , jis jį palaikė ... yra daugybė Al-Tuvaidžirī رحمه الله  raštų, kuriuos Ibn Bāz رحمه الله  rekomendavo ir jis gyrė mano knygas ir metodiką (manhadž), lai Allah عَزَّوَجَلَ  palaimina jį. Visi šie šeichai palaikydavo ir remdavo mus.
Mes patapome silpni šiame manhadž'e. Mes nesame tame pačiame lygyje kokiame buvome jų laikais, mes tik patapome silpni, nors esame vadinami griežtais ir jie sako, kad Ibn Bāz buvo netoks kaip tu. Prisiekiu Allah عَزَّوَجَلَ, Ibn Bāz رحمه الله  kovojo prieš Bidos Žmones, jis rėmė ir gyrė tuos, kurie juos neigė. Duokite man nors vieną įrodymą, kur Ibn Bāz رحمه الله  nutildė nors vieną asmenį , kuris paneigė Inovacijų Žmones. Ar jis nutildė Al Fauzān? Ar jis nutildė AI-Tuvaidžirī رحمه الله . Ar jis nutildė Rabī'? Ar jis nutildė  Al-Albani رحمه الله ? Nei vieno iš jų. Visi islamo mokslininkai palaikydavo ir remdavo tuos, kurie šneka tiesą ir neigia, kas yra netiesa. Žmonės paklausė šeicho Al-Utsaimyn رحمه الله : ”Žmonės sako tą ir aną apie šeichą Rabī". Jis atsakė: ”Taip yra todėl, kad šeichas išaiškina  jų ikonų ir vadovų padėtį.” Ir jis mane palaikė ...


Po Ibn Bāz رحمه الله  ir Al-Albani رحمه الله  mirties jie pasakė: ”šie pasilikę šeichai yra per griežti”. Jie melavo, jie tik naudojosi situacija. Šių islamo mokslininkų mirtis buvo pasinaudojimas situacija prisikabinti prie salafi Manhadž'o ir jo pasekėjų, sudarkant  jų principus ir metodiką, tai vienas iš  labiausiai korupcinių (niekingų ir apgaulingų)  veiksmų, žalingiausias iš visų būdų pakenkti. Jie suskaldė Salafi jaunimą visame pasaulyje ir pasėjo šią įdėją jų mastysenoje, kad ši grupė yra griežta ir ekstremali, peržiangianti visas ribas. Kaip tai gali būti.. ? Islamo mokslininkai niekada nekritikavo tų, kurie paneigdavo kitus (jų klaidose, nuomonėse ir juos pataisydavo). Kaip mes galime apginti Salafi Manhadž tokiu būdu, kai islamo mokslininkai buvo patys griežčiausi Inovacijos  Žmonių atžvilgiu?


 Arba mes pripažįstame Salafi Manhadž netinkamu ir sekame Bidos Žmonėmis arba mes pripažįstame Salafius  ir sekame jų keliu priimdami tvirtai nusistačiusius nuostatus ir ryžtingą, beatodairišką poziciją prieš Bidos Žmones. Be abejo, kvieskite į Allah عَزَّوَجَلَ garbinimą su įrodymais ir įtikinamais argumentais, aiškinkite ir dėstykite; jeigu priešais jus yra klaidatikis (atskalūnas), Rafidas (šijitas), Sūfis, kapų garbintojas ar dar koks nors. Kvieskite į tiesą išmintingai ir gerai pamokslaudami, su įrodymais ir pagrįstais argumentais. Bet kai norime parašyti apie Rafidų tikėjimą, įsitikinimus, kurie pilni melo ir nuodėmių, ir ekstremalumo, mes nepaminime visų šių ypatybių? Mes susitinkame su Sūfiais, tarp kurių vyrauja melas ir nuodėmės, kraštutinumai, bet mes vėlgi apie tai neužsimename? Jeigu mes apie visa tai užsimename, tuomet mes pasidarome “griežti”. Sūfiai, ikhvanai...Hizbut Tahriri , kurie peržengia ribas, meluoja, parsiduoda arba išduoda, kurie...Allah عَزَّوَجَلَ yra viską paaškinęs. Salafių mokslininkai sakydavo: ”Toks ir anoks yra melagis, jis yra toks ir jis yra anoks”, telaimina jus Allah عَزَّوَجَلَ ; jie tai pasakydavo tiesiai ir aiškiai. Pasižiūrėkite į Džarh ir Ta’dyl knygas, į Akydos knygas, mes negalime pasiekti tokio lygio, kurį buvo pasiekę salafiai kovodami prieš Bidos ir Širko Žmones. Mes nebegalime pasiekti tokio lygio, kodėl? Todėl, kad dabar prieš mus stovi tie, kurie asocijuoja save su Salaf Manhadž'u, bet prieštarauja kovodami su mūmis ir priskiria mus griežtiems.
Mes prašome Allah عَزَّوَجَلَ sujungti mūsų širdis, ir patarti jaunimui. Aš patariu jiems suartėti ir būti broliais, ir bendrauti vieni su kitais pačiomis geriausiomis manieromis ir etiketu, lai Allah عَزَّوَجَلَ palaimina juos. Jie turėtų ugdyti kantrybę, savivaldą ir išmintį. Per paskaitas, lekcijas ir pokalbius, kai jie susisiekia su manimi, aš juos skatinu susivienyti. Bet tie žmonės, kurie yra priešiškai nusiteikę Salafi Manhadž'o atžvilgiu, tai ir yra tie, kurie suskaldo salafių jaunimą visuose pasaulio kraštuose, Rytuose ir Vakaruose. Jie išskiria juos vienus nuo kitų ir apnuodija jų tikėjimą, ir tuomet jie apkaltina mus bekeliančius susiskaldymą tarp jų. Prisiekiu Allah عَزَّوَجَلَ, aš stengiuosi sutaikyti ir suvienyti  jaunimą, mano knygos ir įrašai pilni įrodymų apie tai.

Alžyre, Maroke, Jemene, Sirijoje, Džordanijoj, Palestinoj, visur aš stengiuosi suvieniti jaunimą, kurie yra žinomi kaip salafiai ir aš stengiuosi juos suvienyti įvairiausiais būdais, bet šio manhadž'o priešai bando juos išskirti, suskaldyti juos į grupes. Kada susiskaldymo balsas yra iškeltas,  jie visada pritaria tokiam nuodėmingam balsui. Mes paneigiame ir atsiribojame nuo to, ką jie apie mus skelbia. Aš jau minėjau, kad tam reikia išminties ir žinių, bet ...kas liečia Rafidą, ir Bidos Žmones, jūms reikia  išaiškinti tiesą apie  jų pozicijas, neklaidinti apie juos ar meluoti apie juos, bet paaiškinti realybę apie juos...

Leiskite man pabaigti kalbėti apie griežtumą. Abdul-Rachmān buvo mano kolega. Abdul-Rahmān Abdul-Khalik buvo mano kolega Islamiškame Universitete iki kol aš jį pabaigiau 1384H. Dė tam tikrų priežasčių jis išvyko į Kuveitą. Jis kviesdavo į Allah تعالى  religiją ir mes jį ragindavome  tame ir mes buvome labai laimingi jo dava (skelbimu tiesos ir kvietimu tiesos link) Salafių Manhadž'ui. Bet vėliau jis pradėjo keistis, truputis po truputį jis keitėsi. Tuomet  aš pradėjau jam patarinėti, aš jam rašydavau gražiai patardamas. Jis atvykdavo į Mediną ir lankydavosi Al Kiblataijn rajone... Aš jį  vežiodavau su manimi, nuveždavau jį į Universitetą, į savo namus. Aš jam patardavau ir patardavau, iki kol patarimai užtruko 12 metų, lai Allah عَزَّوَجَلَ laimina jus. Aš jam patarinėdavau iki kol buvo peržengtos ribos ir jis pradėjo atakuoti islamo mokslininkus ir tyčiotis iš jų... Tuomet aš jį nurefutinau, paneigiau.

Po jo atėjo Adnan Ar’ur. Jis teigė esantis salafiu, bet jis atakavo Salafi Manhadž'ą sakydamas, kad Salafi Manhadž neturi realių principų, kad Ibn Bāz رحمه الله nepadėjo principų , bet  Sa’yd Kutb buvo principingas ir visa kita ... kad aš turėčiau paraštyti apie Sa’yd Kutb. Aš anksčiau maniau daug geriau apie Sa’yd Kutb, aš susidurdavau su jo klaidomis ir jas praleisdavau. 20 metų jo klaidos buvo rezervuotos ir neišryškintos, aš buvau įsitikinęs jo klaidingumu ir  buvau kantrus laukdamas pakankamų įrodymų. Vėliau aš buvau įsitikinęs jo paneigimu ir parašiau “Mata'in Sa'yd Kutb Ašabi Rasulilliah" - (Sa'yd Kutb ataka prieš Allah pasiuntinio kompanionus). ” Ši knyga buvo išleista ir  pasklido visur.


Adnan Ar’ur nuėjo pas šeichą Al-Albani رحمه الله  su neaiškiu sakiniu rastu knygoje. Nepaisant Sa'yd Kutb pasityčiojimo iš  pranašo Mozės  عليه السلام   ir jo atakos prieš Kompanionus رضي الله عنهما, daugiausiai Uthman’o, Mu’avijah ir Amr b. Al-As, atakos prieš visą Ummą ir jo takfyro, jo Allah atributų paneigimas, socializmo palaikymas, nesibaigiančių nuklydimų , kuriuos aš išdėsčiau knygoje “Shedding the Islamic Light on the Creed of Syed Qutb”. Adnan Ar’ur  paėmęs mano knygą nuėjo pas šeichą Al-Albani رحمه الله paklausti apie vieną sakinį, ir Šeichas Al-Albani رحمه الله jam atsakė į jo klausimą taip kaip Arur'ui buvo priimtina, ir patenkino jo pačio įsitikinimus. Šeichas nepažiūrėjo į visą knygos turinį. Atkreipkite dėmesį į šį sąmokslą, aš knygoje paaiškinau Kutb’io nepripažinimą  Mozės عليه السلام, jo šalinimo, bet jis šito nepaminėjo. Antra, aš joje minėjau apie Kompanionų šalinimą, daugiausiai Uthman رضي الله عنه. Kutb sudarkė islamo pamatus, islamo dvasia buvo sužlugdyta, Sa’yd Kutb rėmė sukilimus, tokius kaip Sabalja sektą, kuri ėjo prieš Uthman رضي الله عنه  ir buvo su tais, kurie jį palaikė. Ar’ur nepaminėjo šeichui Al-Albani رحمه الله nei vieno iš šių dalykų, jis paminėjo tik vieną sakinį ir buvo pasitenkinęs jam duotu atsakymu... Jis visur išplatino juostinius įrašus ir buvo stipriai aktyvus prieš mane ... aš buvau kantrus su tuo.


Vienais metais mes susitikome grupėje kitų žmonių. Aš jam pasakiau, kad jis turėtų atsiprašyti, bet jis bandė išsisukti. Aš jam liepiau atsiprašyti ir taip jam liepė kiti esantys aplinkui, tai jis prisižadėjo, kad jis tai padarys. Lai Allah jį laimina, jis pasižadėjo...ir staiga aš atradau jo išleistas tris knygas : ” The Struggle ...such-and-such” ir kitą su kitu pavadinimu, kurios buvo apie Sa’yd Kutb principus ir jo gyrimą, aukštinimą. Toks buvo jo atsiprašymas. Matote, kai jis pasiekė tokį lygį, jis vedė konferenciją, kurioje kalbėjo apie Džarh ir Ta’dyl (kritiką ir pagyrimą), kartu su kitais, kurių dabar nenoriu paminėti, jis pradėjo įnirtingą kompaniją prieš mane,  todėl aš pradėjau jį neigti, daryti jam Džarh (kritiką). Ir po kiek laiko aš tai pradėjau daryti? Po daugybės metų, po ilgo ir kantraus laiko, kantriai laukdamas. Prisiekiu Allah تعالى , aš nemanau kad kas nors turi tiek kantrybės kiek aš.

Po jo atėjo Abul-Chasan. Nuo pat pirmo pasisėdėjimo su juo... jis pradėjo ginti Bidos Žmones, kurių vadas buvo Sa’yd Kutb, At-Tablygh ir Ikhvān , ir jis juos gindavo. Nepaisant visų tų nusikaltimų, aš elgiausi su juo gailestingai ir geraširdiškai, ir atsakydavau jam asmeniškai per savo faksą į jo faksą, ir apie tai niekam nepasakojau. Tuomet, lai Allah تعالى  jus laimina, jis tęsė tuos išbandymus ir problemas iki kol islamo mokslininkai pasimirė. Šeichas Ibn Bāz رحمه الله  numirė, Šeichas Al-‘Utsaimyn رحمه الله  ir AI-Albani رحمه الله numirė ir  Abul-Chasan pradėjo karą pasiskelbdamas atsiskyrimu nuo Salafių, apšaukdamas juos beviltiškais, apgailėtinais ir kvailais, girdamas  nuklydusius, telaimina jus Allah عَزَّوَجَلَ.


Aš jam parašiau duodamas du patarimus, Tanbyh Abdul-Chasan ir ... ir antrą patarimą tarp jo ir manęs, ir jis jį priėmė ir paskelbė man karą atvirai. Matote, ar jūs suprantate? Ar jūs tai suprantate? Niekas nėra toks kantrus ir susilaikantis. Prisiekiu Allah عَزَّوَجَلَ, visa tai dariau dėl Salafi Manhadž'o ir vienybės. Bet jų planas buvo suskaldyti į grupes ir suklaidinti. Abul-Hasan sukūrė savo grupę, sektą, vieną Medinoje, kitą Jemene, Libijoje, Maroke, visur. Visa tai buvo pagrįsta Jo Manhadž'u ir jo principais, apie 20 principų. Aš paneigiau visus tuos principus su pilnais argumentais ir įrodymais. Dvidešimt principų įskaitant:   liberalų manhadž, kuris būtų liberalus iš Ahlus-Sunnah su visa kita Ummah jame; “mes ištaisome klaidas, bet jų nesunaikiname”, “ mes juos pataisome, bet neatsiliepiame blogai apie juos”. Visi šie principai buvo tam, kad paneigti tiesą, principai pažeisti Salaf Manhadž'ą. Aš paneigiau visus tuos nepatikimus principus. Telaimina jus Allah عَزَّوَجَلَ.


Apgailėtinai, žmonės buvo suklaidinti kiekviename žemės lopelyje. Dar prieš tai, islamo mokslininkų laikais, kai Adnan pasirodė Šeicho Utsaimyn رحمه الله gyvavimo laikais, islamo mokslininkai buvo paskelbę jį nepatikimu, nuklydusiu. Dvylika islamo mokslininkų jį paneigė ir paaiškino jo nuklydimus. 
Jis jų nuomonę paneigė ir nepriėmė. Tik Abul-Chasan ir Ali Chasan Abd Al-Chamyd (Al-Haliabi) iš Šam'o pasiliko su juo, gindami jį ir priskirdami jį Salafijai iki pat šios dienos. Abul-Chasan atėjo su tais principais ir nuodėmingumu, nuklydimu, ir tai buvo Medinoje ir Šam’e ir visur kitur, žmonės gindavo jį, net ir iki dabar.


Tuomet atėjo Ali Chasan (Al-Haliabi) su katastrofa iš visų katastrofų, remdamas juos kiekvienoje fitnoje ( nelaimėje). Galbūt, jau žinios apie tą katastrofą jus pasiekė ir tų, kurių dar nepasiekė, tai tuoj pasieks, telaimina jus Allah عَزَّوَجَلَ.


Iki šios dienos , jie yra Salafiai ir mes griežtieji. Ta prasme, jie daro įvairiausius dalykus, kurių net Bidos žmonės nėra padarę: klaidingi principai, net Bidos Žmonės to nėra padarę. Nepaisant to, jie yra Salafiai ir mes griežtieji. Tik pažiūrėkite į tuos kaltinimus, tas pavojingas pozicijas, telaimina jus Allah عَزَّوَجَلَ. Būkite atsargūs ir sekite Salaf Manhadž'u, tas,  kuris sako kad tai yra klaidinga ir blogai, liepkite jam pasiaiškinti ir būti atsakingu. Ir tie, kurie sako tai tiesa ir teisinga, jums yra privaloma juos palaikyti.



“Bendradarbiaukite vieni su kitais tame kas gera ir teisinga ir nebendradarbiaukite nuodėmėje ir pažeidimuose, transgresijoje.”
(Al-Ma’idah, 5: 2)





Salafiai palaikydavo tiesą, ir tai tęsėsi iki Ibn Bāz رحمه الله ir Ibn Utsaimyn رحمه الله mirties ir kitų, ir jie visi palaikydavo tiesą. Kai tie islamo mokslininkai išėjo iš šio gyvenimo, buvo išbandomi kiti šeichai, telaimina juos  Allah عَزَّوَجَلَ. Kaskart jie pakeldavo galvas kalbėdami tiesą, jų oponentai jas palauždavo. Kaskart kai jie pakeldavo galvas su tiesos žodžiu, jie juos nužemindavo ir palaikydavo nuklydėlius,  manydami, kad jie yra Salafiai, ir vadindami mus ekstremistais. Abul-Chasan mus pavadino ekstremistais, kodėl? Todėl, kad mes sukritikavome Sa’yd Kutb, Ikhvān’us, Al-Tablygh ir kitus Bidos Žmones. Jis mus vadina ekstremistais ir priskiria socialistus, Bātistus (socialistai Sirijoje), Nasirius prie musulmonų, ir priskiria At-Tablygh ir Ikhvān prie Ahl Al-Sunnah po šiai dienai, kai jie puikiai žino, kad Ibn Bāz رحمه الله  ir Al-Albani رحمه الله priskyrė šias dvi sektas: Ikhvān ir Tablygh ne prie Ahl Al-Sunnah ir, kad jie yra Bidos Žmonės, ir kad jie yra iš pasmerktų, pražūtingų sektų. Jis bukai prieštarauja po šiai dienai, netgi jeigu tie šeichai vadovaujami Ibn Bāz رحمه الله  ir Al-Albanio رحمه الله , telaimina juos Allah عَزَّوَجَلَ. Jis sako, kad jie yra iš Ahlus-Sunnah ir, kad dauguma Ummos yra salafiai. Taip išeina Tablygh ir Ikhvān yra iš Ahlus-Sunnah, ir Rabī ir tie, kurie su juo ekstremistai ir tokie ir anokie... Ir kai jis susitinka su Rafidah (viena iš šiitų sektų), jo manieros ir etiketas toks mielas, ir su Bidos žmonėmis jis elgiasi panašiai. Ir po šiai dienai, jis yra salafis, o mes ekstremistai.


Supraskite šiuos sąmokslus, intrigas ir gudrybes. Kaip ilgai aš buvau kantrus su juo? Aš buvau kantrus su juo septynis metus ar daugiau. Tuomet aš užsiėmiau bendrauti su juo diplomatiškai, debatuoti asmeniškai, kol jis kurstė kitus prieš mane ir galiausiai paskelbė man karą. Jis paskelbė karą islamo mokslininkams Jemene ir visais jais atsikratė, ir atsiejo save nuo jų ir Salafių. Jis paskelbė viešai savo atsiskyrimą, jie pasakė: ”atšauk”.  Jis pasakė:  ”niekada”... Aš jūsų klausiu broliai, dėl Dievo, ar tas, kuris yra doras, gali gerbti tokį žmogų? Žmogus, kuris yra tikras Salafis, gali gerbti tokį žmogų?..

Būk vyru, jeigu tu esi Salafis, studijuok Salafi manhadž'ą iš originalių šaltinių ir tvirtai laikykis jo, ir nebijok kaltinimų iš kaltintojų ir kalbėk Allah تعالى  vardan. Jeigu tavo brolis ar tėvas nuklysta, ar artimiausias tau žmogus, paaiškink jiems realybę ir tiesą apie jų nuklydimus. Tai yra Allah تعالى nuoširdus patarimas.



“ Religija yra nuoširdus patarimas  vardan Allah, Jo Knygomis, Jo Pranašu, ir musulmonų vadovams ir musulmonų publikai.” (Sahih Muslim)




“O jūs, kurie tikite! Būkite teisūs ir dorybingi Dievo liūdininkai, netgi jeigu tai yra priešais pačius save, savo tėvus ar artimiausiuosius giminaičius”. 
(Al-Nisa, 4:135)



Kur yra šios eilutės ir atpasakojimai? Kur yra tie, kurie palaiko tuos, kurie paneigia neteisybę ir netiesą?  Kur yra tie tekstai? Kur yra Salafi Manhadž? Kur yra Imiamai...Ibn Bāz رحمه الله ir kitų Manhadž?

Tegul laimina jus Allah تعالى , aš žinau, kad yra pasklidę išbandymai ir vargai, yra pasklidusi Bidah ir nuklydimai, ir žmonės yra apgaudinėjami ir jiems yra meluojama. Todėl, nesileiskite apgaudinėjami. Kad ir kas suklysta - jeigu ir Ibn Bāz رحمه الله suklystų, kad ir Ibn Taimijah رحمه الله suklystų- vardan Allah تعالى mes paneigtume jų klaidas. Toks yra mūsų būdas vardan Allah تعالى , kuris vienas vertas šlovės. Aš nuėjau pas šeichą Ibn Bāz رحمه الله , nes man buvo perduota, kad jis man nori patarti. 
Aš nuėjau pas jį ir pasakiau: ”Man buvo perduota, kad jūs norite man patarti.” Jis man atsakė: “taip, be abejo”. Aš paklausiau: ”Koks yra jūsų patarimas?” Jis atsakė: ”Mano patarimas yra: jeigu Muchammed Ibn Ibrahym (buvęs Saudi Arabijos muftis ir šeicho Ibn Bāz mokytojas) arba Ibn Bāz suklystų, paneig juos”. Prisiekiu Allah  تعالى, kuris  vienintelis vertas šlovinimo.


Bet kuriame susitikime ar lekcijos metu, jeigu asmuo yra pasakęs kažką neteisingo, Ibn Bāz رحمه الله jį paneigtų. Kiekvienam tai yra žinoma, visi ankstesnieji studentai iš Universiteto tai žino apie šeichą Ibn Bāz رحمه الله . Jis niekada nepaliktų klaidos jos nepataisęs. Klaidą, kuri yra laikraštyje, žurnale, tinklialapyje, bet kur kitur, Ibn Bāz رحمه الله neliktų tylėti, jis tai paneigtų, telaimina jį Allah. Ir jis padrąsintų Salafius paneigti kitus su jų klaidomis ir juos palaikytų.

Toks yra Salafi Manhadž. Aš prašau Allah تعالى  daryti mus tvirtais tame, ir suteikti mūms teisingas žinias ir įžvalgumą, supratimą religijoje. Be abejo Allah تعالى girdi ir atsako į mūsų maldas. Ir tegul Allah  تعالى   palaiminimas būna mūsų pranašui Muchammed صلى الله عليه وسلم , ir jo Šeimai ir Kompanionams  رضي الله عنهما .  



Iš anglų kalbos vertė Nora Umm Youcef.