Skyrius Nr. 36
Politeistiniai veiksmai: Dorybingi veiksmai siekiant žemiškosios naudos
Allah تعالى sako:
مَن كَانَ يُرِيدُ ٱلۡحَيَوٰةَ ٱلدُّنۡيَا وَزِينَتَہَا نُوَفِّ إِلَيۡہِمۡ أَعۡمَـٰلَهُمۡ فِيہَا وَهُمۡ فِيہَا لَا يُبۡخَسُونَ (١٥) أُوْلَـٰٓٮِٕكَ ٱلَّذِينَ لَيۡسَ لَهُمۡ فِى ٱلۡأَخِرَةِ إِلَّا ٱلنَّارُۖ وَحَبِطَ مَا صَنَعُواْ فِيہَا وَبَـٰطِلٌ۬ مَّا ڪَانُواْ يَعۡمَلُونَ
“Tie, kurie trokšta šio gyvenimo ir jo gėrybių, Mes atlyginsime jiems už jų darbus jame (šiame gyvenime) nenuvertindami jų.
Jie yra tie, kurių anapus laukia niekas kitas, bet Pragaras. Ir ką jie darė nėra nieko verta ir neduos jiems jokios naudos.”
(Koranas; Hud: 15-16)
Šiame skyriuje yra pabrėžiama, kad kuomet geri veiksmai (ar darbai) yra atliekami siekiant žemiškosios naudos, tai tokie veiksmai patampa politeistiniais. Šis politeistinis veiksmas sugadina monoteizmo tobulumą ir anuliuoja tuos gerus veiksmus (ar darbus). Šis skyrius skiriasi nuo prieš tai esančio skyriaus tuo, kad šiame skyriuje yra nagrinėjami veiksmai siekiant žemiškosios naudos, kai prieš tai esančiame skyriuje buvo nagrinėjami veiksmai siekiant garbės iš žmonių.
Žodžių ir frazių reikšmės
- Kurie trokšta šio gyvenimo ir jo gėrybių: Jie atlieka gerus darbus siekdami žemiškojo atpildo.
- Kurių anapus laukia niekas kitas, bet Pragaras: Kadangi viskas, ką jie darė buvo siekiant žemiškosios naudos.
- Ką jie darė nėra nieko verta: Pomirtiniame gyvenime šie žmonės negaus atpildo už savo gerus darbus, kadangi jie nesiekė atpildo iš Allah تعالى darydami juos (t.y. jų intencija darant šiuos darbus nebuvo vardan Allah تعالى).
Bendras šių dviejų Korano eilučių paaiškinimas
Aukščiausiasis Allah تعالى dėsto, kad asmuo, kuris prisirišęs prie šio gyvenimo, tarsi jis būtų jo pagrindinis tikslas ir jis siekia jo visuose savo veiksmuose, visiškai nesirūpindamas pomirtiniu gyvenimu, tai Allah تعالى jam atlygins už jo gerus darbus šiame gyvenime, jeigu Jis panorės. Allah تعالى sako:
مَّن كَانَ يُرِيدُ ٱلۡعَاجِلَةَ عَجَّلۡنَا لَهُ ۥ فِيهَا مَا نَشَآءُ لِمَن نُّرِيدُ ثُمَّ جَعَلۡنَا لَهُ ۥ جَهَنَّمَ يَصۡلَٮٰهَا مَذۡمُومً۬ا مَّدۡحُورً۬ا
“Tie, kurie siekia greitai praeinančio šio gyvenimo malonumo, Mes skirsime jam tai, ko jis trokšta, jei Mes panorėsim. Tačiau po to, Mes jam skirsime Pragarą; jis degs jame pažemintas ir atstumtas.”
(Koranas, Al-Isrā : 18)
Taigi, aname gyvenime, toks asmuo neturės gerų darbų už kuriuos gautų atpildą.
Išvados:
- Politeizmo įvykdymas veiksmuose paverčia juos negaliojančiais, ir panašiai geri darbai yra nieko verti jeigu jais yra siekiama žemiškosios naudos.
- Galbūt Allah تعالى apdovanos netikinčiuosius ir siekiančiuosius žemiškos naudos už jų gerus darbus šiame gyvenime, tačiau gyvenime po mirties, jie neturės gerų darbų už kuriuos jiems būtų atlyginta.
- Musulmonai yra įspėjami nesiekti jokios žemiškos naudos darant gerus darbus vardan Allah تعالى.
- Musulmonai yra raginami siekti atpildo iš Allah تعالى pomirtiniame gyvenime už savo gerus darbus.
Abu Huraira رضي الله عنه perdavė, kad Pranašas صلى الله عليه وسلم sakė:
وَزَادَنَا عَمْرٌو قَالَ أَخْبَرَنَا عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ دِينَارٍ، عَنْ أَبِيهِ، عَنْ أَبِي صَالِحٍ، عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ، عَنِ النَّبِيِّ صلى الله عليه وسلم قَالَ " تَعِسَ عَبْدُ الدِّينَارِ وَعَبْدُ الدِّرْهَمِ وَعَبْدُ الْخَمِيصَةِ، إِنْ أُعْطِيَ رَضِيَ، وَإِنْ لَمْ يُعْطَ سَخِطَ، تَعِسَ وَانْتَكَسَ، وَإِذَا شِيكَ فَلاَ انْتَقَشَ، طُوبَى لِعَبْدٍ آخِذٍ بِعِنَانِ فَرَسِهِ فِي سَبِيلِ اللَّهِ، أَشْعَثَ رَأْسُهُ مُغْبَرَّةٍ قَدَمَاهُ، إِنْ كَانَ فِي الْحِرَاسَةِ كَانَ فِي الْحِرَاسَةِ، وَإِنْ كَانَ فِي السَّاقَةِ كَانَ فِي السَّاقَةِ، إِنِ اسْتَأْذَنَ لَمْ يُؤْذَنْ لَهُ، وَإِنْ شَفَعَ لَمْ يُشَفَّعْ ". قَالَ أَبُو عَبْدِ اللَّهِ لَمْ يَرْفَعْهُ إِسْرَائِيلُ وَمُحَمَّدُ بْنُ جُحَادَةَ عَنْ أَبِي حَصِينٍ وَقَالَ تَعْسًا. كَأَنَّهُ يَقُولُ فَأَتْعَسَهُمُ اللَّهُ. طُوبَى فُعْلَى مِنْ كُلِّ شَىْءٍ طَيِّبٍ، وَهْىَ يَاءٌ حُوِّلَتْ إِلَى الْوَاوِ وَهْىَ مِنْ يَطِيبُ
“Pražūtis dinar’o ir dirham’o vergui, ir vergui apsiaustų, kurie yra iš šilko (ar vilnos) ir velveto. Jis yra patenkintas, kai šie dalykai jam yra duodami, ir jeigu ne, jis nepatenkintas. Pražūtis tokiam ir pažeminimas, ir jei jis įsidurtų su spygliu, lai jis neranda to, kuris jam jį ištrauktų. “Tsūbā (Rojus) yra tam, kuris įsikibęs savo arklio vadžių kovoja Viešpaties labui, kurio plaukai nesušukuoti ir pėdos padengtos žemėmis: jei jis paskirtas į avangardą, jis visiškai (tobulai) patenkintas savo paskirimu būti saugotoju (priekinėje kariuomenės dalyje), ir jei jis paskirtas galinėje kariuomenės dalyje (ariergarde), jis priima šią poziciją su pasitenkinimu; (jis yra toks paprastas ir nedviprasmiškas) - jei jis prašo leidimo ir jam nesuteikiamas leidimas, ir jei jis tarpininkauja ir jo tarpininkavimas nepripažįstamas.”
(Al Bukchari 2887)
Žodžių ir frazių reikšmės
- Tsūbā: Rojaus arba jame esančio medžio pavadinimas.
- Viešpaties labui: Kovojant prieš politeistus.
- Kurio plaukai nesušukuoti: Jis yra toks užsiėmęs kovodamas vardan Allah تعالى, kad jam nebelieka laiko susitepti plaukų aliejumi ar jų susišukuoti.
- Pėdos padengtos žemėmis: Čia parodomas kontrastas vaizdo tarp kovotojo vardan Allah تعالى ir asmens, kuris gyvena prabangiai.
- Jis prašo leidimo: Susitikti su vadovu, princu ir pan.
- Jam nesuteikiamas leidimas: Dėl jo nuolankaus (kuklaus) charakterio, žiūrint akimis tų, kurie valdžioje.
Bendras Chadiso Paaiškinimas
Šiame chadise Pranašas صلى الله عليه وسلم apibūdina dviejų asmenų stovį; pirmasis asmuo siekia pasaulietiškos naudos, kuomet antrasis siekia atpildo iš Allah تعالى pomirtiniame gyvenime. Todėl, pirmasis asmuo tarsi šio gyvenimo vergas, nes jis patenkintas, kai jis gauna tai, kas suteikia jam malonumą ir nepatenkintas kuomet negauna to. Pranašas صلى الله عليه وسلم meldžia Allah تعالى neišgelbėti tokio trokštančio malonumų vergo, kai jį ištinka neganda, nes tada, nei jis gaus ko trokšta, nei apsisaugos nuo tai, ko jis bijo. Toks asmuo yra savo geismų vergas ir jis nėra tikrasis Allah تعالى tarnas. Todėl, jis nenusipelno dieviškojo išganymo (išgelbėjimo). Priešingai, Pranašas صلى الله عليه وسلم iliustruoja charakteristikas tikrojo Allah تعالى tarno, kuris siekia Allah تعالى Malonės ir laikosi atokiai nuo tai, kas gali sukeltį Allah تعالى Rūstybę. Toks musulmonas kantriai atremia šio gyvenimo sunkumus ir nepasiduoda prabangai ir savo žemiškųjų užgaidų įgyvendinimui (patenkinimui). Ir priduriant, toks atsidavęs asmuo neatlieka savo garbinimo veiksmų tam, kad patrauktų kitus žmones žavėtis juo ir jį girti ar dėl prestižo (jų tarpe). Dėl jo nuoširdumo vardan Allah تعالى, jis bus įleistas į Rojų ar jam bus skirtas jame specialus medis.
Kol chadise yra smerkiama siekti žemiškos naudos per veiksmus, kurie nuspėjamai buvo skiriami Viešpačiui-Allah تعالى, jame taip pat yra giriami tie, kurie siekia atpildo iš Allah تعالى pomirtiniame gyvenime.
Išvados:
- Kol chadise yra smerkiami veiksmai siekiant žemiškos naudos, jame yra giriami tie, kurie atliekami siekiant atpildo iš Allah تعالى pomirtiniame gyvenime.
- Chadise išryškinama geroji ypatybė tokia kaip vidutinumas-paprastumas-kuklumas.
- Chadise taip pat tokia geroji ypatybė kaip kova vardan Allah تعالى.
- Kol gyvenimas prabangoje yra smerkiamas, daugybė charakteristikų tokių kaip galia ir stiprybė yra giriamos, nes tokios ypatybės padeda musulmonui kovoje vardan Allah تعالى.
Papildoma medžiaga:
No comments:
Post a Comment