Salafija

Salafija

Wednesday 28 December 2016

Skyrius Nr. 46 - Pagarba nuostabiems Allah vardams




Abū Šuraijh (رضي الله عنه) perdavė: 
“Mano pravardė buvo Abul-Hakam*. Tai Pranašas (ﷺ)  man tarė: “Allah yra Al-Hakam (Teisėjas) ir teisimas priklauso Jam.” Aš atsakiau: “Kada mano žmonės nesutaria kažkokiu reikalu, jie ateina pas mane ir aš esu arbitras tarp jų, ir abi pusės priima mano sprendimą (yra patenkintos mano nutarimu).” Pranašas (ﷺ)  pasakė: “Tai yra nuostabu! Ar tu turi vaikų?” Atsakiau: “Aš turiu Šuraijh, Muslim ir Abdullāh.” Jis (ﷺ) paklausė: “Kuris iš jų yra vyriausias?” Atsakiau: “Šuraijh.” Tai jis (ﷺ) man pasakė: “Tuomet tu esi Abū Šuraijh”.” [1]

*Abul-Hakam išskaidyta forma yra Abū Al-Hakam. Abū reiškia  tėvas ir Al-Hakam reiškia teisėjas, kuris vykdo sprendimus. 


Tauchydo svarba skyriui

Pagarbos rodymas Allah nuostabiems vardams ir vardo keitimas dėl šios priežasties yra iš monoteistinės doktrinos veiksmų (rezultatų).

Abū Šuraijh trumpa biografija

Šio kompaniono Abū Šuraijh  pilnas vardas yra Hani’ Ibn Jazyd Al-Kindi. Jis gyveno Kūfoje ir mirė Medinoje 68 metais po Hidžros. Lai Allah būna patenkintas juo.

Žodžių reikšmės ir frazės

  • Pagarbos rodymas Allah nuostabiems vardams: reiškia nuostabių Allah vardų gerbimą.
  • Vardo keitimas: pasirenkant kitą vardą, kuris nėra susietas su Allah.
  • Teisėjas: tai yra vienas iš nuostabiųjų Allah vardų. Jis reiškia, kad Allah yra Aukščiausiasis Teisėjas, kurio sprendimai (nutarimai) nepakeičiami ir neatšaukiami.
  • Ir teisimas priklauso Jam: Jis sprendžia (yra arbitru) tarp Savo tarnų abiejuose gyvenimuose - šiame ir pomirtiniame.
  • Kada mano žmonės nesutaria: šis teiginys pabrėžia, kad Abū Šuraijh savęs pats nepavadino šia pravarde (t.y. Abul-Hakam), bet išties žmonės jį taip pavadino.
  • Tai yra nuostabu!: reiškia, kad tai yra labai gerai išspęsti konfliktus (ginčus) tarp žmonių ir juos išspręsti sąžiningai, teisingai.
  • Tu esi Abū Šuraijh: Pranašas (ﷺ) pavadino vyrą pagal jo vyriausiąjį sūnų, kadangi jis (sūnus) turi didesnę teisę į tai.

Bendra chadiso reikšmė

Pranašas (ﷺ) sukritikavo Abū Šuraijh (رضي الله عنه) dėl jo pravardės “Abul-Hakam” (teisėjas), nes Al-Hakam yra vienas iš Allah nuostabiųjų vardų, kurie privalo būti laikomi pagarboje. Abū Šuraijh (رضي الله عنه) paaiškino pranašui (ﷺ), kodėl jis buvo taip pavadintas: jis spręsdavo ginčus tarp savo žmonių, tarp abiejų konfliktuojančių pusių, išspęsdamas jų nesutarimus taip, kad abidvi pusės likdavo patenkintos jo sprendimu. Dėl to, Allah Pasiuntinys (ﷺ) pripažino šį gerą darbą, tačiau jis (ﷺ) nepripažino jo pravardės. Jis (ﷺ) apkeitė jo pravardę Abul-Hakam į Abū Šuraijh, pavadindamas jį pagal jo vyriausiąjį sūnų. 

Chadiso aktualumas skyriui 

Šis perdavimas yra priminimas musulmonui, kad jis nesumenkintų (nenuvertintų, nepažemintų) nuostabiųjų Allah vardų, pa(si)rinkdamas juos sau ar kitiems. 

Išvados:

  • Šis chadisas draudžia musulmonams menkinti Allah nuostabiuosius vardus ir įspėja prieš tų vardų ir titulų ar pravardžių naudojimą, kadangi tokiuose varduose, kaip pavyzdžiui Abul-Hakam, yra išreiškiama nepagarba Allah vardui Al-Hakam.
  • Al-Hakam “Teisėjas” yra vienas iš nuostabiųjų Allah vardų, visa šlovė Jam.
  • Tai yra leidžiama siekti sprendimų (teisingumo) iš kompetentingo arbitro, jei jo sprendimai teisėti (teisingi), netgi jeigu jis ir nėra paskirtas oficialiu teisėju.
  • Pravardė (kunja) yra parenkama pagal vyriausiąjį sūnų.
  • Skirti pirmenybę vyriausiajam yra teisėta.
  • Tai yra teisėta apkeisti netinkamus vardus tinkamais.

Išnašos:

[1] Abū Davūd (4955), Al-Baihāki (10/145) ir Al-Hākim Mustadrak’e (4/279).


*****

Papildomi šaltiniai Anglų  kalba (Audio): 














Tuesday 27 December 2016

Skyrius Nr. 45 - Titulo “visų karalių karalius” arba “teisėjas iš visų teisėjų” vartojimas ir panašių titulų į juos vartojimas






Abū Hureira perdavė, kad Allah Pasiuntinys (ﷺ) sakė:
“Pats baisiausias (niekingiausias) iš pa(si)vadinimų Dievo nuožiūra yra “karalius iš visų karalių”, nes nėra Viešpatautojo išskyrus Allah.”

Sufjān sakė: “Toks pa(si)vadinimas  kaip  Šahanša (kuris taip pat reiškia karalių karalius).”

Kitame perdavime, Allah Pasiuntinys (ﷺ) sakė:
“Prisikėlimo Dieną, pats bjauriausias ir blogiausias žmogus Dievo nuožiūra…”. [1]

Šiame skyriuje iliustruojama, kad tokio pa(si)vadinimo (išsireiškimo) ar titulo vartojimas, kuriame  yra asocijacija susijusi su šlovinimu, kuris priklauso tik Allah Vienam, tai toks veiksmas yra  politeistinis. 

Sufjān trumpa biografija

Jo pilnas vardas yra Sufjān ibn Ujajnah ibn Maijmūn Al-Hiliāli. Jis yra patikimas hafiz ir fakyh. Gimė Kufoje 107 metais po Hidžros ir gyveno Mekoje. Sufjān mirė 198 metais po Hidžros. Lai Allah jam būna gailestingas. (amyn)

Žodžių reikšmės ir frazės

  • Panašių titulų į juos vartojimas: tokių kaip valdovų valdovas, sultonų sultonas, šeimininkų šeimininkas (savininkas).
  • Pa(si)vadinimų: būti žinomam šiuo pavadinimu ar titulu, ir būti patenkintam tuo. Kituose perdavimuose minima, kad pasivadinti save tokiu titulu, duoti (pačiam) sau tokį titulą.
  • Nėra Viešpatautojo išskyrus Allah: šis teiginys perspėja (įspėja) tuos, kurie yra patenkinti tokiu titulu kaip ‘karalių karalius’ ar panašiu į jį, kuris demonstruoja tai, kad tas asmuo save priskiria kaip lygiavertį (partnerį) Viešpačiui suteikdamas sau tokį unikalų atributą, kuris priklauso tik Allah Vienam.
  • Šahanša: tai yra persiškas titulas, kuris  reiškia ‘karalių karalius’.
  • Kitame perdavime: kitoje versijoje užrašytoje imamo Muslim jo autentiškame Chadisų rinkinyje (knygoje).

Bendra Chadiso reikšmė

Šiame perdavime Pranašas (ﷺ) tvirtina, kad blogiausias asmuo Dievo nuožiūra yra tas, kuris yra patenkintas vadintis (ar būti pavadintu) vardu ar titulu, kuris  išimtinai pabrėžia Allah didybę (kilnybę)  ir viršenybę (pranašumą), tokiu kaip ‘karalių karalius’ ar panašiu pavadinimu ar titulu, nes toks veiksmas veda prie sulyginimo su Allah. Be to, asmuo, turintis tokį titulą, priskiria save arba jis yra priskirtas kitų į partnerystę su Allah. Todėl, asmuo turintis tokius titulus (įvardinimus) yra pasibjaurėtinas ir iš visų šlykščiausias Dievo akivaizdoje.

Šis perdavimas įrodo, kad tai yra draudžiama vadinti save ar kitus ‘teisėjų teisėjas’ ar panašiai. Ši taisyklė taikoma išvedant analogišką dedukciją iš verdikto su titulu ‘karalių karalius’.  

Išvados:

  • Tai yra draudžiama asmeniui vadinti save ar kitus ‘teisėjų teisėjas’ ir panašiais pavadinimais.
  • Musulmonų pareiga yra rodyti pagarbą Allah geriausiems tobuliausiems vardams.
  • Musulmonai yra skatinami būti droviais ir pasirinkti vardus (įvardinimus) ir titulus  tinkamus žmonėms.

Išnašos:

[1] Al-Bukchāri (6205, 6206) ir Muslim (2143).


*****


Papildomi šaltiniai Anglų  kalba (Audio): 










Monday 26 December 2016

Skyrius Nr. 44 - Tas, kas prakeikė laiką, priskyrė netobulumą Viešpačiui (Allah)



Allah Išaukštintasis sako:

وَقَالُواْ مَا هِىَ إِلاَّ حَيَاتُنَا الدُّنْيَا نَمُوتُ وَنَحْيَا وَمَا يُهْلِكُنَآ إِلاَّ الدَّهْرُ وَمَا لَهُمْ بِذَلِكَ مِنْ عِلْمٍ إِنْ هُمْ إِلاَّ يَظُنُّونَ

“Ir jie sako: “Nėra kito gyvenimo išskyrus šito; mes mirštame ir gyvename, ir niekas nepražudo mūsų, bet tik laikas.” Ir jie apie tai nieko neišmano; jie tik taip galvoja (šneka be įrodymų).” (Al-Džaśijah, 45:24)

Tauchydo svarba skyriui

Laiko prakeikimas yra politeistinis veiksmas, nes jeigu asmuo, kuris taip daro yra nuomonės, kad laikas įtakoja dalykus taip, kaip tai daro Allah, tuomet toks asmuo yra politeistas.

Žodžių reikšmės ir frazės

  • Priskyrė netobulumą Viešpačiui: priskyrė netobulumo atributus Jam.
  • Ir jie sako: tie, kurie neigia Prisikėlimą.
  • Nėra kito gyvenimo išskyrus šito: jie neigia gyvenimą po mirties (pomirtinį gyvenimą).
  • Ir jie apie tai nieko neišmano: reiškia, kad jų tvirtinimas yra nepagrįstas (nerastas). Iš tikro, jų tvirtinimą galima atsekti pagal jų protėvius, kurie taip teigė neišmanydami (neturėdami supratimo ar tinkamų žinių).

Bendra Korano eilutės reikšmė

Šioje eilutėje Allah mums praneša apie ateistinę sektą “Ad-Dahrijjah” [1] ir tuos arabų politeistus, kurie išpažino tą pačią doktriną - neigiančią Prisikėlimo realybę (tikrumą). Šių sektų pasekėjai klaidingai laikosi nuomonės, kad nėra gyvenimo po mirties ir kad šis gyvenimas tęsis kaip ir tęsėsi: kad vieni gimsta, kai kiti miršta vien tik dėl praėjusio laiko ir praėjusių dienų ir naktų. Paneigdamas jų pareiškimus, Allah tvirtina, kad jų (Prisikėlimo) neigimas pagrįstas prielaidomis, kurios neturi pagrindo. Asmuo, kuris kažką neigia arba tvirtina privalo pristatyti įrodymus, kad paremtų savo tvirtinimą.

Ši eilutė nurodo, kad asmuo keikiantis laiką atlieka politeizmą būdingą Ad-Dahrijjah sektos atstovams, nors jis ir nepriklauso jų ateistinių įsitikinimų ideologijai. 

Išvados:

  • Korano eilutė įrodo Prisikėlimo realybę ir paneigia argumentus tų, kurie ją neigia.
  • Ši Korano eilutė sukritikuoja tuos, kurie priskiria kasdieninius įvykius (reiškinius) laiko tėkmei (kaitai).
  • Asmuo, kuris kažką neigia arba tvirtina privalo pristatyti įrodymus, kad paremtų savo tvirtinimą.
  • Kas liečia tikėjimą (religiją), tai spėliojimas (galvojimas) nėra patikimas argumentas. 


*****

Abū Hureira (رضي الله عنه) perdavė, kad Pranašas (ﷺ) sakė:

“Allah Aukščiausiasis sakė: “Adomo sūnus sugriauna Mano tobulumą, nes jis kernoja (keikia, plūsta) prieš laiko  tėkmę (kaitą), kai Aš esu Laikas (Tas, kuris valdo laiką), ir Aš kaitalioju dieną į naktį (esu atsakingas už dienos ir nakties keitimasį/kaitaliojimąsį).”

Kitame perdavime, Pranašas (ﷺ) sakė:

“Nekernok (nekeik, neplūsk) laiko (tėkmės, kaitos), nes Allah yra Laikas (Tas, Kuris valdo laiką).” [2]

Žodžių reikšmės ir frazės

  • Sugriauna Mano tobulumą: priskirdamas netobulumo atributus Viešpačiui - Allah.

  • Kernoja (keikia, plūsta) prieš laiko tėkmę (kaitą): reiškia, kad bėdos atveju asmuo smerkia/peikia  laiko kaitą.

  • Kai Aš esu Laikas: kai Man priklauso laikas ir Aš esu Tas, Kuris valdau viską, kas nutinka, nors kiti žmonės klaidingai priskiria tai laikui.

  • Ir Aš kaitalioju dieną į naktį: reiškia, kad Allah keičia dieną į naktį ir visi įvykiai, kurie nutinka dienos ir nakties metu priklauso Jam, ar tai tie įvykiai būtų geri ar blogi.

  • Kitame perdavime: perdavimas užrašytas imamo Muslim (رحمه الله) ir kitų kompiliuotojų.

Bendra Chadiso reikšmė

Pasiuntinys (ﷺ) perduoda, kad Allah Kilniausiasis teigia, kad asmuo kernojantis prieš laiką (laiko tėkmę, kaitą) koneveikia (keikia) Allah, priskirdamas Jam defektinius (netobulumo) atributus, Išaukštintas tebūna Jis. Tai yra Allah, Kurio dėka viskas vyksta ir nutinka, laikas yra sukurtas ir priklausomas nuo Allah valios (valdymo, kontroliavimo), visa šlovė Jam (Vienam).

Šis perdavimas akcentuoja tai, kad asmenys peikiantys laiką (laiko tėkmę) pažemina, koneveikia Viešpatį - Allah, t.y. priskiria Jam netobulumo atributus.

Išvados:

  • Tai yra draudžiama kernoti prieš laiką (laiko tėkmę).
  • Tai yra privaloma tikėti Dieviškuoju Dekretu ir Likimu.
  • Laikas yra vienas iš Allah sukurtų būtybių priklausomų nuo Jo.
  • Sukurtos būtybės gali būti neteisios apie savo Kūrėją priskirdamos Jam netobulumo atributus (taip sumenkindamos Jo statusą), tačiau jos niekada negali pakenkti Jam taip darydamos.

Išnašos:

 [1] Ad-Dahrijjah yra ateistinė sekta charakterizuojama tuo, kad jos atstovai neigia Prisikėlimą, Teismo Dieną, Rojų ir Pragarą.

[2] Al-Bukchāri (4826) ir Muslim (2246).


*****

Šaltiniai Anglų Kalba:













Monday 12 December 2016

Kaip atpažinti kvieslius į nuklydimą? Šeichas Sālech Al-Fauzān حفظه الله



Klausimas:

Sekantis klausimas yra iš studento Alī Džābir, kuris dėkoja jums ir klausia, kaip mums atpažinti kvieslius, kurie kviečia į nuklydimą šiais  sąmyšio ir neramumų laikais, ypač tie, kurie tai atlieka per žiniasklaidą (media)? 

Šeichas Sālech Al-Fauzān  حفظه الله:

Pirmiausia, asmuo turi žinoti, kur jie  (tie kviesliai) mokėsi ir iš kur jie sėmėsi žinias? Tas yra būtina ištirti pirmiausia (tai yra pirminis dalykas). 

Antra, jūs privalote žinoti jų metodologiją, kurios jie laikosi. 

Kokius asmenis jie imituoja? Kieno pavyzdžiu jie seka? Ar jie seka Islamo imamų pavyzdžiu ir Islamo mokslininkų pavyzdžiu, o ar jie seka kitais nei jie? Tarp tų asmenų privalo būti nustatytas išskirtinumas ir tarp kitų nei jie, išsiaiškinus, iš kur jie sėmėsi žinių, su kuo jie kartu mokėsi ir kas juos švietė (iš ko jie gavo išsilavinimą)? Tas turi būti atliekama dėl to, kad jų kilmė (pradinis šaltinis), metodologija ir istorija būtų žinoma. 


Šaltinis:

Trumpa Šeicho Salih Al-Fauzān biografija Anglų Kalba:

Tuesday 22 November 2016

Pirmojo (atidarančiojo) takbyro svarba ir vertingumas

Paskaita iš knygos "Maldos svarba (kilnumas)"

Šeichas Abdur-Razzāk, sūnus Šeicho Abdul-Muchsin Al-Abād Al-Badr

Pristatė ir vertėjavo studentas Abu Muchammed Abdur-Ra'uf Šakir

Paskaitos santrauką ir vertimą darė Nora Umm Youcef



Imamas at-Tirmidzī (رحمه الله) perdavė iš Anas Ibn Mālik (رضي الله عنه), kuris sakė, kad Allaah Pasiuntinys (ﷺ) sakė: “Tas, kuris melsis - nuoširdžiai vardan Allaah - keturiasdešimt dienų kongregacijoje (su bendruomene, mečėtėje), visada būdamas nuo pat pirmojo Takbyro* pradžios (sakymo: *'Allāhu Akbar'), jam bus užrašyta, kad jis bus apsaugotas nuo dviejų dalykų: išsigelbėjimo nuo pragaro ugnies ir nuo veidmainiškumo (t.y. nuo veidmainiškų veiksmų/elgesio šiame gyvenime ir nuo bausmės už veidmainiškumą pomirtiniame gyvenime)."
[Perdavimas klasifikuotas kaip chasan (geras, priimtinas Chadisas) šeicho al-Albānī at-Tirmidzi Sachych rinkinyje, nr. 200]

Ką reiškia "Tas, kuris melsis nuoširdžiai vardan Allah" (arab. Man Salliā Li-lliāhi)? Tai reiškia, kad tas, kas melsis iš visos širdies vardan Allah, būdamas nuoširdus tai darydamas, turėdamas ikchlās (sąmoningai suvokdamas, kad Allah jį mato), be jokio pasirodymo (rijjah) ar dėl žmonių akių (ar siekdamas kažkokios žemiškos naudos ar pripažinimo).

Nuo pat pirmojo takbyro (arab. at-Takbyratu-l-Ūliā) reiškia, kad asmuo bus tuo metu eilėje su garbintojais, kada bus ištariamas pirmasis (atidarymo) takbyras (Allahu Akbar).

(at-Takbyratu-l-Ūliā reiškia pirmasis takbyras ir at-Takbyratu-l-Ichrām reiškia atidarymo takbyras. Jie gali būti vadinami skirtingai, tačiau jie reiškia vieną ir tą patį)


Išsigelbėjimo nuo pragaro ugnies (arab. Barā'atun min an-Nār) reiškia, bus apsaugotas nuo pragaro ugnies.

Apsaugotas nuo veidmainiškumo (arab. Barā'tun min an-Nifāk) reiškia, kad tokiam asmeniui nebus būdingos veidmainio charakteristikos ir bruožai. Toks žmogus bus apsaugotas nuo veidmainiškų veiksmų/elgesio šiame gyvenime ir pomirtiniame gyvenime jis bus apsaugotas nuo bausmės, kuri bus skirta už veidmainiavimą.


Ar tokio tikslo įvykdymas, dalyvaujant laiku - kada ištariamas pirmasis (atidaromasis) takbyras per visą 40 dienų laikotarpį, reiškia, kad po viso to galima atsipalaiduoti ir nebevykdyti tokio įsipareigojimo?


Šeichas Abdur-Razzāk Al-Badr paaiškina, kas turima omenyje šioje vietoje yra tai, kad asmuo per šias 40 dienų yra transformuojamas. Tai yra transformacija, kuri įsigalioja per 40-ties dienų laikotarpį. Per šį laikotarpį asmuo pasikeičia iš vienos būsenos į kitą, jeigu jis tvirtai laikosi ir praktikuoja šio laikotarpio metu, ir kuris nuosekliai dalyvauja maldose nuo pat pirmojo takbyro pradžios. Praėjus tam laikotarpiui, asmuo pradės jausti malonumą atlikdamas maldą ir jis patirs jos saldumą savo širdyje, ir jam visa tai bus nesunku atlikti. Allah padarys jam dalyvavimą maldose (laiku, nuo pat pirmojo takbyro pradžios) lengvu ir be jokių sunkumų ar kliūčių. Tokio žmogaus statusas pasikeis: jis nebevėluos į maldą ir bus laiku, kada ištariamas pirmasis takbyras. Ir tas pasikeitimas yra patvirtintas šiame Abdullāh ibn Mas'ūd (رضي الله عنه) perdavime nuo Pranašo (ﷺ), kuris sakė:

"Kiekvienas iš jūsų esate sukurtas savo motinos įsčiuose per 40 dienų, vėliau (per kitas 40 dienų) jūs patampate 'aliakah (kraujo krešuliu), vėliau (per kitas 40 dienų) jūs patampate mud-ghah (kraujo gumulėliu); tuomet į jus įpučiama siela (gyvybė) ..."
[Perduota al-Bukchārī ir Muslim]

Tai yra įmanoma, kad asmuo pasikeičia per 40 dienų iš vienos stadijos į kitą. Būti laiku, per pirmąjį takbyrą, yra sunna mu'akkada. Tas, kuris atliks maldą vardan Allah (nuoširdžiai, iš visos širdies ir ne dėl pasirodymo) su imamu, nuo pat pirmojo takbyro pradžios, toks asmuo bus išgelbėtas nuo veidmainiškumo ir nuo bausmės, paskirtos veidmainiams už jų veidmainiškumą,  pomirtiniame gyvenime.


Šeichas Rabī bin Hādī Al-Madkhālī buvo paklaustas apie šį chadisą, tai jis atsakė, kad tai yra būdina asmeniui kovoti su savimi, kad jis įgyvendytų šį tikslą (pasiekimą). Jis privalo būti uolus sudalyvauti nuo pat pirmojo maldos takbyro ir jis turėtų būti netoliese, kuomet skelbiamas Adzānas ar jau būti tuo metu pačioje mečėtėje. Taigi, asmuo privalo kruopščiai siekti to ir prašyti pagalbos iš Allah, kad Jis jam padėtų šiame pasiekime ir jis neturėtų jaustis, kad tai yra pasiekti neįmanoma.

Be abejo, tai yra įmanoma ir salaf-us-sālech turėjo nuostabų santykį su pirmuoju takbyru, ir jie laikė jį aukštame statuse, ne taip kaip mes, kurie esame patenkinti, kad prisijungėme prie maldos, kai imamas buvo pirmame sudžiūde arba, kad mes išvis suspėjome į maldos pabaigą. Islamo pirmtakai laikė tai didele katastrofa, jeigu jie nespėdavo atsistoti maldai, kuomet ištariamas pirmasis (atidaromasis) takbyras.

Ibrahym At-Taimy sakė: "Jeigu tu matai žmogų, kuris laiko takbyrą nesvarbiu (t.y. nėra rimtas jo atžvilgiu), tuomet nusiplauk rankas nuo jo (reiškia - atsikratyk jo, laikykis nuo jo kuo toliau)."

Vuakī' ibn al-Džarāh (رحمه الله) sakė: "Al-A'maš (رحمه الله) nepraleido pirmojo takbyro (at-Takbyratu-l-Ūliā) per beveik 70 metų laiko tarpą. Aš nuėjau pas jį, kai jis buvo beveik 70 metų amžiaus ir aš niekada nemačiau jo, atsistojančio po maldos atlikti praleistus rakatus."
[Žiūrėti: Sijar A'lām an-Nubalā', 6/228]


Sa'yd ibn al-Musajjib (رحمه الله) sakė: "Aš nesu praleidęs pirmojo takbyro (at-Takbyratu-l-Ūliā) per visus 50 metų; ir aš nesu matęs kito vyro kaklo priešais mane, maldoje (t.y. aš nesu buvęs antroje eilėje, stovėdamas už kažkieno nugaros, netekęs galimybės būti pirmoje eilėje), per visus 50 metų."
[Žiūrėti: Hiljah al-Aulijā', 2/163]


Ghasān sakė, mano brolio sūnus, Bišm Ibn Mansūr pasakojo man: "Aš nesu matęs savo dėdės (iš tėvo pusės) praleidžiant pirmojo takbyro."

Muchammed Ibn Samā sakė: "Per 40 metų aš nesu praleidęs pirmojo takbyro, stovėdamas su imamu, išskyrus dieną, kada mirė mano mama."

Abu Davūd pasakojo apie Ibrahym As-Sā (jis buvo doras vyras, kuris buvo nužudytas Abu Muslim, vietoje pavadinimu Harandas). Jis (Abu Davūd) sakė, kad jis buvo auksakalys ir kai jis dirbo su papuošalais, jeigu jis pakeldavo plaktuką ir jam pakėlus jis išgirsdavo Adzāną, jis nebekaldavo plaktuku nei kartelio (jis iškart nustodavo dirbti).

Allah Pasiuntinys (ﷺ) perdavė, kad jis padėdavo savo žmonoms namuose su darbais, bet kada jis išgirsdavo Adzāną, jis palikdavo visus darbus ir išeidavo (maldai).

Šeichas Abdur-Razzāk Al-Badr pasakojo apie savo tėčio tėtį, kad jis buvo doras religingas Dievo garbintojas, kuris buvo akylus ir kruopštus pirmojo takbyro atžvilgiu. Jis sakė apie savo senelį: "Nuo pat mano senelio pažinojimo pradžios, mums buvo žinoma, kad kiekvieną dieną jis įžengdavo į mečetę prieš Asr maldos Adzāną ir jis nepalikdavo mečėtės iki kol pasibaigdavo Išā malda. Taip pat, jis visuomet įžengdavo į mečėtę atlikti maldas prieš Fadžr ir Duhr maldų Adzānus. Aš atsimenu istoriją, apie studentą, kuris paklausė klausimo mano tėčio (Muchsin Al- Abād Al-Badr), mano senelio akivaizdoje, apie šį perdavimą [(kurį minėjome pačioje pradžioje), chadisą dėl dalyvavimo nuosekliai maldoje per visas 40 dienų nuo pat takbyro pradžios ir jis (šeichas Muchsin Al-Abād Al-Badr) atsakė, kad tai yra Sachych (autentiškas) Chadisas.] Vienas iš studentų iškėlė klausimą "Kas galėtų tai padaryti?" Tai kada mano senelis išėjo ir aš sekiau juo iš paskos, jis vis kartojo "Kas galėtų tai padaryti?", "Kas galėtų tai padaryti?", "Kas galėtų tai padaryti?" su nuostaba ir pasibjaurėjimu."

Jeigu tai nebūtų įmanoma, tai Allah Pasiuntinys (ﷺ) nebūtų mums liepęs tai daryti.

Ar leidžiama yra skubėti, kad suspėtumėm pirmajam takbyrui?

Šeichas Abdur-Razzāk Al-Badr savo knygoje rašo, kad nėra žalos jei asmuo truputį pasiskubina tam, kad spėtų pirmajam takbyrui. Kai kurie Pranašo (ﷺ) kompanionai nežymiai paspartindavo su viltimi, kad jie suspės maldai su pirmuoju takbyru. Toks veiksmas yra leistinas, ir patvirtintas leistinu islamo mokslininkų. Tačiau jeigu asmuo tik išgirdo takbyrą (būdamas ne kongregacijoje), tai jis ką tik jį ir praleido, ir jam yra draudžiama skubėti prisijungti maldai. Skubėti prisijungti maldai jau po takbyro yra draudžiama ir tai visiškai atskiras draudimas, nei skubėjimas sudalyvauti nuo pat skelbiamo pirmojo takbyro pradžios.

Ibn al-Mundir perdavė iš vyro, kuris priklausė Tay' genčiai, iš jo tėvo, kuris sakė: Abdullaah (ibn Mas'ūd (رضي الله عنه)) mums drausdavo skubėti prisijungti į maldą. Vieną naktį aš išėjau laukan ir pamačiau jį  (t.y. Ibn Mas'ūd (رضي الله عنه)) skubantį į maldą. Aš jam pasakiau: "O Abu Abdur-Rachmān (t.y. Ibn Mas'ūd)! Tu mums drausdavai skubėti į maldą, o šiąnakt aš mačiau tave patį besiskubinantį (maldai)?!" Jis [ibn Mas'ūd, (رضي الله عنه)] tarė: "Be abejo, aš skubėjau tam, kad suspėčiau pirmajam takbyrui."
[Perdavė Ibn al-Mundir, 'al-Ausat Fis-Sunan vual-Idžmā' vual-Ikhtiliāf', 4/147]


Šiame perdavime Ibn Mas'ūd (رضي الله عنه) paaiškina, kad į draudimą dėl skubėjimo maldai neįeina draudimas skubėjimo suspėti pirmajam takbyrui.

Šeichas Utsaimyn (رحمه الله) paaiškina šį Ibn Mas'ūd (رضي الله عنه) poelgį pabrėždamas, kad šis specifinis veiksmas (skubėjimas pirmam takbyrui), jis neįeina į tą Pranašo (ﷺ) draudimą dėl skubėjimo maldai, kadangi kompanionams buvo geriausiai žinomos chadisų reikšmės. Ir Ibn Mas'ūd (رضي الله عنه) yra tas, kuris perdavė šį chadisą. Šis draudimas yra tiems, kurie jau praleido pirmąjį takbyrą, dėl to jiems nėra būtinybės skubėti, nes jie ir taip suspės pirmam maldos rakatui. Pranašas (ﷺ) teigė: "Jeigu jūs išgirstate Ikamah, jums reiktų žingsniuoti link mečėtės ramiai ir nesiskubinti; tada melstis nuo tos vietos, nuo kurios jūs įsitraukėte į maldą ir atsimelsti tai, ką praleidot (praleistus rakatus)."
[Perdavė Al-Bukchāri, Adzāno knyga, Skyrius dėl neskubėjimo, bet ramaus ėjimo atlikti maldos, Nr. 636]


Pradėti maldą kartu su imamu, nuo pat pirmojo takbyro, yra be galo svarbu ir tame yra didis apdovanojimas. Asmuo praleidęs takbyrą, niekada negalės jo atgauti, nes jo neina pakartoti ar atkartoti. Taip pat, neina atgauti už jį ir atlygio. Tai nėra tas pats, kai asmuo suspėja rakatui, kad jis jam užsiskaitytų (net nespėjęs parecituoti sūrų) arba kai jis gali atsimelsti už praleistus rakatus. Pirmojo takbyro neina atkartoti ir jei asmuo nespės pirmajam takbyrui, jis praras atlygį už jį. Tai yra nesugrąžinamas garbinimo veiksmas, jo niekaip neina susigrąžinti.


Šaltinis: islamlecture.com: Audio lecture no.11

Papildomi šaltiniai:

pearlsofislam.tumblr.com

salaficentre.com