Parašė Abu Muadh Taqweem Aslam (2013 Lapkričio 12d.)
Trumpa suvestinė istorijos, kuri susijusi su Mozės (عليه السلام) laikų įvykiais, Allah pergalės skirimas Savo pasiuntiniui (Mozei) ir Faraono pražūtis. Konspektas paimtas iš khutbos (pamokslo), kurią pravedė šeichas Muchammed bin Sālech Al-Utsaimyn (رحمه الله).
Ašūros pasninko istorija: Mozė (عليه السلام) ir Faraonas
Mozė (عليه السلام) atsakė: “Jei tau reikia konkretumo, kad nebūtum abejingas, tai Jis yra Dangaus ir Žemės Valdovas ir visko kas yra tarp jų” [Aš-Šu’ara:24]. Faraonas pasijuokė ir išniekino Mozės (عليه السلام) žodžius sakydamas aplinkiniams:“Ar jūs negirdėjote, ką jis pasakė?” [Aš-Šu’ara:25]. Todėl Mozė (عليه السلام) priminė jiems ir įspėjo juos toliau, sakydamas: “Tavo Valdovas ir Valdovas tavo protėvių!” [Aš-Šu’ara:26]. Palikęs be žodžių Faraonas tada atsakė melagingu teiginiu (meluodamas): “Išties, tavo pasiuntinys, kuris tau perdavė šią žinią, yra pamišėlis!” [Aš-Šu’ara:27]. Jis tęsė grasindamas Mozei (عليه السلام) ir sakė: “Jei tu pasirinksi dievą kitą nei mane, aš be abejo tave uždarysiu su kaliniais.” [Aš-Šu’ara:29], pabrėždamas, kad jis jau ir taip turėjo kitų įkalintų belaisvių, tam, kad įbaugintų Mozę (عليه السلام) nutilti.
Tačiau Mozė (عليه السلام) tęsė toliau, pateikdamas aiškius įrodymus, iki kol Faraonas prabilo į jį: “Ar tu atėjai išdanginti mus iš mūsų žemės savo burtais, Moze? Be abejo, mes galime atlikti burtus lygiai tokius kaip ir tu, tai paskirkime susitikimą tarp mūsų ir tavęs, kurio nei mes, nei tu nepraleistumėm, atviroje plačioje erdvėje, kurioje mes visi turėsime dorą ir tolygų šansą (ir stebėtojai galės būti varžybų liudytojais).”[At-Taha: 57-58]
Kada Faraonas atėjo su savo burtininkais, perspėjęs juos, Mozė pasakė: “Vargas jums! Neišvedinėkite netiesos apie Allah, o tai Jis jus dėl to visiškai pražlugdys kančiomis. Iš tiesų, tas, kas meluoja apie Allah, praloš apgailėtinai.”[At-Taha: 61]. Mozė jiems liepė: “Mesk tai, ką planuoji mesti!” Tai jie numetė savo virves ir lazdas, ir pasakė: “Su Faraono galia, be abejo, mes laimėsime!” Tada Mozė numetė savo lazdą, ir žiūrėk, ji prarijo visas jų (netikras) parodijas!” [Aš-Šu’ara: 43-45] Po viso to burtininkai atgailavo ir įtikėjo: “Burtininkai klaupėsi žemyn lengdami galvas ir sakydami: “Mes tikime Valdovu žmonijos, džinų ir visko kas egzistuoja (aliamyn)” [Aš-Šu’ara: 46-47].
Faraonas pasiliko tokiu, kokiu buvo anksčiau (tas įvykis jo nepakeitė). Allah sakė: “Kada jie Mus užrūstino, Mes juos visus nubaudėm ir paskandinom. Ir padarėm juos precedentu (kaip pamoka kitiems, atėjusiems po jų), pavyzdžiu ateinančioms kartoms” [Az-Zukhruf: 55-56]. Tada Allah liepė Mozei (عليه السلام): “Be abejo, Mes įkvėpėme Mozę (sakydami): “Keliauk naktį su Mano tarnais ir kirsk jiems sausą taką jūroje, nebijant nei būti pagautiems Faraono, nei bijant paskęsti jūroje.”[At-Taha: 77].
Mozė (عليه السلام) ir jo žmonės išėjo ir Faraonas vijosi juos, kol jie pasiekė Raudonąją Jūrą. Faraonas buvo jų užnugary ir jūra - priešaky ir “Mozės kompanionai skundėsi: “Be abejo, mes būsim sučiupti.”[Aš-Šu’ara: 61]. Mozė (عليه السلام) atšovė: “Ne be abejo! Su manim yra mano Valdovas, Jis mane išves (Jis mano gidas).”[Aš-Šu’ara: 62] Toks buvo Mozės (عليه السلام) dvasingumas (imān) ir tikrumas (jis buvo visiškai neabejingas). Allah įkvėpė Mozę (عليه السلام) trenkti lazda ties Jūra ir ji atsivėrė su 12 takelių. Jie įžengė jais ir perėjo jūrą, kurios sulaikytas vanduo stovėjo kaip kalnai, kol jie keliavo sausais takais. Faraonas tai matydamas įžengė pasiskubėdamas, tačiau jam įžengus, vandens kalnai užgriuvo ant jo: “Ir mes išvedėm Izraelio* Vaikus per jūrą ir Faraonas su savo kariais sekė jais kupini priespaudos ir neapykantos, ir kai jūra buvo jį bepasiglemžianti, jis sušuko: “Aš tikiu, Lia iliaha illia (Huvua): (kad niekas nėra vertas garbinimo iškyrus Jį - Allah), Kuriuo tiki Izraelio Vaikai, ir aš esu vienas iš musulmonų (tų, kurie paklūsta Allah Valiai ).” Taigi jam buvo atsakyta: “Dabar tu tiki, kai anksčiau tu atsisakei tikėti ir buvai vienas iš mufsidūn (blogadarių, parsidavėlių). Šią dieną Mes gražinsime tavo (mirusį) kūną (iš jūros), kad tu būtum ženklu tiems, kurie gyvens po tavęs! Išties, daugybė žmonių yra nerūpestingi, kas liečia Mūsų ajatus (įrodymus, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir pan.) ” [Junus: 90-92]
Allah išgelbėjo Mozę ( عليه السلام) ir pražudė Faraoną. Dėl šios priežasties, kada Pranašas (ﷺ) įžengė į Mediną ir aptiko žydus pasninkaujančius 10-tąją Mucharram, jis jų paklausė apie tai ir jie atsakė: “Tai yra diena, kada Allah išgelbėjo Mozę ir jo žmones nuo jų priešo (Faraono), todėl Mozė pasninkavo tą dieną”, tada Pranašas (ﷺ) atsakė: “Aš turiu daugiau teisių sekti Moze nei jūs”, todėl jis pasninkavo ir liepė žmonėms pasninkauti taip pat.
Panašiai Pranašas (ﷺ) teigė, kad jeigu jis bus gyvas kitais metais, tai jis (ﷺ) pasninkaus ir 9-tąją, kad išsiskirtų nuo kitų, kurie pasninkauja tik 10-tąją dieną. Be to, tai yra sunna pasninkauti 9-tąją ir 10-tąją Mucharram mėnesio dieną.
Atlygis už pasninkavimą tą dieną yra, kaip Pranašas (ﷺ) teigė: “Jos pasninkas anuliuoja praėjusių metų nuodėmes (mažasias nuodėmes)”. Žiūrėkite, kad nesumaišytumėte jos su Arafa diena, kurios pasninkavimas anuliuoja praėjusių ir sekančių metų nuodėmes.
*Izraelis - Pranašas Izraelis, dar kitaip vadinamas Jokūbu.
Šaltinis: salaficentre.com
Audio Paskaita apie Mozę ir Ašūrą
No comments:
Post a Comment